Santrauka
Straipsnyje apžvelgiami akademinėje ir populiarioje spaudoje skelbti straipsniai apie grožinės literatūros vertimus iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Kaip atskaitos taškas pasirinkti 1990 metai, kadangi po nepriklausomybės atgavimo Lietuvos ekonominė rinka ir akademinė aplinka gerokai pasikeitė, neišvengiamai darydamos įtaką vertimų paklausai ir pobūdžiui, vertimo darbų kokybei, darbo santykiams ir grožinės literatūros bei jos vertimų kultūros sanklodai. Išaugus grožinės literatūros vertimo paklausai ir verstinei literatūrai užgožus nacionalinę, kritika nespėja reaguoti į vertimų gausą. Taip pat kyla klausimas, ar nacionalinė kritika adekvačiai ir metodiškai aprašo, analizuoja ir komentuoja grožinės literatūros vertimo problemas. Pagrindinis šios apžvalgos tikslas – įvardyti kritinės ir akademinės analizės tendencijas, galinčias nužymėti gaires tolesniems moksliniams tyrimams, suformuluoti hipotezes bei apibrėžti temines vertimo mokslinių tyrimų grupes. Nors grožinės literatūros vertimų gausu, akademinė aplinka neskuba keisti programų ir vertimo teoriją dėstyti kaip atskirą dalyką. Gausesni ir nuoseklesni tyrimai galėtų suteikti pagrindą universitetinei vertimo studijų disciplinai. Straipsnyje kritinė ir analitinė medžiaga grupuojama temiškai pagal nagrinėjamas problemas, nurodomi teoriniai bei metodiniai vertimo kritikos trūkumai ir stokojamos grandys. Akivaizdu, kad lietuvių kritikos tradicija nevientisa (plėtojosi su dideliais istoriniais pertrūkiais), stinga didesnės apimties diachroninių ir lyginamųjų studijų, į jos akiratį nepatenka kai kurios itin svarbios metodinės priemonės bei vertimo klausimai (kad ir grožinio vertimo didaktika ir standartai). Kadangi šis apžvalginis darbas apie lietuvių grožinės literatūros vertimų kritikos postkolonijinę būklę yra vienas pirmųjų, jo autorė tikisi paskatinti akademinės bendruomenės dialogą šia tema, pritraukti daugiau dėmesio kritikos kultūrai, kuri daro įtaką vertimo kokybei ir vertimo teorijos raidai.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Daiva Aliūkaitė,
Miestai ir kalbos: kolektyvinė monografija, sud. M. Ramonienė
,
Lietuvių kalba: Nr. 5 (2011)
-
Ingrida Balčiūnienė,
Laura Simonavičienė,
Kiekybinis klausiamųjų šnekamosios lietuvių kalbos pasakymų tyrimas
,
Lietuvių kalba: Nr. 3 (2009)
-
Rima Bakšienė,
Tarminio kalbėjimo savivertė ir gyvybingumas: XXI a. pradžios Šakių ir Jurbarko šnektos
,
Lietuvių kalba: Nr. 9 (2015)
-
Miguel Villanueva Svensson,
S. Ambrazas. Būdvardžių darybos raida
,
Lietuvių kalba: Nr. 6 (2012)
-
Erika Jasionytė-Mikučionienė,
Jolanta Šinkūnienė,
Beasmenis būtinybės veiksmažodis REIK(Ė)TI: modalinių reikšmių susidarymas
,
Lietuvių kalba: Nr. 11 (2017)
-
Anželika Gaidienė,
Vardažodinių veiksmažodžių su priesaga - (i)auti, priklausančių kategorinei reikšmei ʽbūti tuo ar tokiam, kas pasakyta pamatiniu žodžiuʼ, daryba
,
Lietuvių kalba: Nr. 6 (2012)
-
Anna Ruskan,
Evidencialumo raiškos priemonės lietuvių kalboje
,
Lietuvių kalba: Nr. 4 (2010)
-
Daiva Aliūkaitė,
Simona Amankevičiūtė,
Precedent texts in advertisements
,
Lietuvių kalba: Nr. 3 (2009)
-
Audronė Šolienė,
Anglų kalbos KIND OF ir SORT OF: vertimo atitikmenų analizė dvikrypčiame lygiagrečiajame tekstyne
,
Lietuvių kalba: Nr. 14 (2020): Lietuvių kalba
-
Sonata Vaičiakauskienė,
Prielinksnio VIRŠ kodifikacijos ir realiosios vartosenos santykis
,
Lietuvių kalba: Nr. 8 (2014)