Lietuvių kalbos veiksmažodžių priesagos gali atlikti dvi funkcijas: (1) darybinę (žymėti vedinio ir pamatinio žodžio opoziciją) ir (2) kaitybinę (diferencijuoti struktūrinius veiksmažodžių tipus ir skirti jų pagrindinius kamienus). Abi tos funkcijos yra glaudžiai susijusios, todėl į jas šiame straipsnyje žiūrima platesniame kaitybos klasių aprašo ir kai kurių darybos tipų kontekste. Remiantis kaitybos klasių ir darybos rodiklių skyrimo kriterijais (Stump 2005a), siekiama parodyti, kad mišriųjų veiksmažodžių priesagos gali būti laikomos segmentiniais kaitybos klasių rodikliais (tematinėmis priesagomis), o štai priesaginių veiksmažodžių priesagos tokio statuso neturi. Be to, tais atvejais, kai mišrieji veiksmažodžiai yra darybiškai skaidūs, jų priesagos ir tam tikri esamojo ir būtojo kartinio laiko kamienų afiksų rinkiniai atlieka ir darybos funkciją – skiria vedinį nuo pamatinio žodžio.