Straipsnyje analizuojama autoriaus ir skaitytojo santykių raiška lietuvių publicistinio stiliaus tekste. Žvalgomajam tyrimui pasirinktas vienas spaudos žanras – redakcinis straipsnis, reprezentuojamas dviejuose skirtingo tipo leidiniuose. Tyrimas atliktas kokybinės analizės metodu. Aiškinamasi, kokiomis lingvistinės raiškos priemonėmis save pateikia adresantas, kokį jis įsivaizduoja adresatą, kas lemia jo vartojamų raiškos priemonių pasirinkimą. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas į adresanto ir adresato pozicijos raišką asmeniniais įvardžiais ir veiksmažodžių formomis. Šios publikacijos tikslas yra parodyti, kad tarpasmeninės teksto funkcijos raiška nemažai priklauso nuo leidinio tipo ir jo paskirties.