Straipsnyje apžvelgiama buvusio Klaipėdos krašto aukštaitiškojo ploto (nuo Smaliniñkų Jùrbarko r. iki Juknáičių Šilùtės r.) XXI a. pradžios tarminė situacija bei aprašomos šiam arealui būdingos priebalsių ypatybės. Naujausi stebėjimai leidžia teigti, kad dauguma ankstesniuose dialektologų darbuose aprašytų priebalsių pakitimų (kietinimas, priebalsių l : l’ priešpriešos nebuvimas, aspiruotų ir paduslėjusių skardžiųjų priebalsių tarimas ir kt.) Klaipėdos krašto aukštaičių plote užfiksuoti ir XXI a. pradžioje. Senųjų vietinių gyventojų kalboje dažnai pasitaiko kietųjų priebalsių atvejų, ypač jotinio minkštinimo pozicijose prieš priesagas ir galūnes, gana sistemingai išlaikytas klaipėdiškiams būdingas „vidurinis“ l’ bei kitos šio krašto priebalsių ypatybės.