Straipsnyje analizuojami sisteminiai vienažodžiai sinoniminiai terminai, vartoti 1918–1940 m. lietuvių literatūros teorijos ir istorijos darbuose (27 šaltiniuose). Nustatoma sinonimijos apimtis, sinonimų tipai pagal šaknį ir kilmę, aptariamas sinonimų likimas.
Apie 40 % vienažodžių terminų tuėjo vienažodžių sinonimų. Tai patvirtina terminologijos teiginį, kad sinonimija įprasta pradiniam terminijos raidos tarpsniui. Sinoniminiais santykiais susiję tiek bendrašakniai (48 % sinonimų eilučių), tiek nebendrašakniai tarpukario literatūros mokslo terminai (37 %), taip pat ir vieni ir kiti kartu (15 %). Į sinonimų eilutes įeina lietuviški ir skolintas šaknis (daugiausia tarptautinės kilmės) turintys terminai (38 %), taip pat vien lietuviški terminai (36 %) ir vien skolintos šaknies terminai (26 %). Dabar paprastai yra įsigalėjęs tas sinonimas, kuris vartotas daug didesnėje šaltinių dalyje (dažniausiai ir ketvirtame dešimtmetyje).
Tirti sinoniminiai terminai buvo ir terminų tvarkybos priežastis (ieškoma tinkamiausio termino), ir rezultatas (kurį laiką, dažniausiais skirtinguose šaltiniuose, vartojami keli terminai tai pačiai sąvokai įvardyti).