Lietuvių kalbos laiko adverbialai: pozicija laiko raiškos priemonių sistemoje ir semantinių tyrimų apžvalga
Iš kalbinės laiko raiškos priemonių lietuvių kalbotyroje daugiausia tyrimų yra sulaukusios gramatinės veiksmažodžių laiko ir veikslo (aspekto) kategorijos, tačiau laiko raiškos priemonių įvairovė yra gerokai didesnė: tai ir daiktavardžių linksniai (daiktavardinės frazės), prielinksninės konstrukcijos, prieveiksmiai, dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės konstrukcijos, prijungiamieji sakiniai. Visas šias išvardytas priemones, atsiribojant nuo tradicinio kalbos dalių ir sakinio dalių skyrimo, straipsnyje siūloma vadinti laiko adverbialais. Lietuvių kalbotyroje terminas „adverbialas“ dar gana naujas, jo reikalingumas aptartas tik tyrinėjant autoriaus poziciją nusakančius žodžius ir žodžių junginius, tačiau jis aktualus ir tyrinėjant laiko raiškos priemones, nes adverbialams galima priskirti ir tas priemones, kurių priklausomybė vienai ar kitai kalbos ar sakinio daliai yra probleminė. Straipsnyje pristatoma „laiko adverbialo“ sąvoka ir laiko adverbialų pozicija laiko raiškos priemonių sistemoje, pagrindžiamas šios sąvokos vartojimo laiko raiškos tyrimuose tikslingumas, pateikiami keli užsienio lingvistų sudaryti semantiniai laiko adverbialų modeliai ir apžvelgiami lietuvių kalbos adverbialams priskirtinų laiko raiškos priemonių semantiniai tyrimai.