Straipsnio tikslas – remiantis „Sakytinės lietuvių kalbos tekstyno“ duomenimis, naujai aptarti skolinimosi reiškinį: išanalizuoti svetimų kalbų intarpų dažnumą ir vartojimo tendencijas, taip pat nustatyti, kokią dalį tarp svetimų kalbų intarpų sudaro naujieji skoliniai, išsiaiškinti, ar kai kurie iš šių intarpų gali būti laikomi kodų kaitos ar kodų painiojimo atvejais. Straipsnyje pirmą kartą stengiamasi nubrėžti ribą tarp naujųjų skolinių ir kitų svetimų kalbų intarpų, taip pat pirmą kartą aptariamas kodų painiojimo sakytinėje kalboje reiškinys, paaiškinami lietuvių kalbotyroje neaptarti kodų painiojimo ir kodų kaitos terminai.
Straipsnyje pristatomi kiekybinio tyrimo rezultatai, atskleidę, kad svetimų kalbų intarpai sakytinėje kalboje tesudaro 0,33 % tarp visų žodžių. Didžioji dalis šių intarpų – anglų kalbos žodžiai ar frazės (93 %), mažesnioji – leksemos arba frazės iš rusų, lotynų, italų kalbos (7 %). Tyrimo metu nustatyta, kad analizuotuose pokalbiuose 44 % visų svetimų kalbų intarpų sudarė naujieji skoliniai, 56 % ‒ kodų painiojimo atvejai. Tyrimas atskleidė, kad kodų painiojimas yra būdingiausias spontaninei privačiai kalbai, o naujųjų skolinių vartosena dažnesnė formalesniuose sakytinės kalbos registruose – akademinėje ir žiniasklaidos kalboje.