Dėl įvairių ekstralingvistinių veiksnių tarmės kinta, transformuojasi ir randasi pereiginiai, tarpiniai tarp tarmės / tarmių ir bendrinės kalbos kalbiniai kodai, kurie paprastųjų kalbos vartotojų yra vartojami, vertinami, lyginami su kitais kalbiniais kodais. Vietinio kalbinio varianto pokyčiai užfiksuoti ir Akmenės rajone, esančiame Žemaitijos paribyje (Murinienė 2018).
Šiame straipsnyje analizuojamos jaunųjų paribio žemaičių nuostatos dėl vietinio pereiginio kalbinio varianto, įvertinant kompetenciją jį skirti konkurencingų kalbinių variantų (tarmės, pusiau tarmės ir bendrinės kalbos) sistemoje ir jam priskiriamas vertes. Tyrimo medžiagą sudaro 147 gimnazistų apklausų duomenys, surinkti iš dviejų tyrimų, vykdytų 2019 ir 2020 metais. Pritaikius sociolingvistikos ir perceptyviosios dialektologijos metodologines prieigas išsiaiškinta, kad Akmenės rajono jaunuoliai konkurencingų kalbinių variantų (tarmė, pusiau tarmė, bendrinė kalba) sistemoje vietinį kalbinį variantą tiek verbalizuotomis, tiek vizualizuotomis nuostatomis identifikuoja kaip pusiau žemaičių tarmę, atpažįsta mažesnį tarminį žymėtumą.
Vietinis pereiginis kalbinis variantas įgyja aukštą vertę, palyginus su (grynąja) tarme. Pereiginio kalbinio kodo vartotojas įvardijamas kaip prisitaikantis, lankstus, kartu šiuolaikiškas, modernus, tačiau nenutolstantis nuo tradicijų. Vietinis kalbinis kodas svarbus lokaliai tapatybei išreikšti, nes bendrinės kalbos vartosena tarp tarmiškai kalbančiųjų suvokiama kaip sąmoningas atsiskyrimas nuo bendruomenės.