Nusikaltimų erdvinės struktūros Klaipėdoje ir jų vertinimas socialiniu geografiniu požiūriu
Šiame straipsnyje tiriamos nusikaltimų erdvinės struktūros Klaipėdoje, jų dinamika 1990-2010 metų laikotarpyje. Analizuojama bendra nusikalstamų veikų kaita bei jų ryšys su gyventojų skaičiaus mažėjimu, kintančiu nedarbo lygiu mieste, miesto visuomenės socialine segregacija, suburbanizacijos procesais. Tyrime naudoti nusikalstamų veikų duomenys pagal Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato pirminius statistinių duomenų šaltinius, kuriuose nusikalstamos veikos susietos su konkrečiais adresais (gatvių pavadinimais, pastatų numeriais). Lentelėse pateikti tyrimo duomenys, parodantys nusikalstamų veikų dinamiką ir jų struktūrą 1991-1996, 1997-2003, 2004-2010 metais. Nusikaltimų erdvinės struktūros kernelio (branduolio) metodu pavaizduotos 8 žemėlapiuose, kuriuose parodomas bendras nusikalstamų veikų tankumas bei vagyčių tankumas, jų teritorinis paplitimas 1991, 1996, 2004 ir 2010 metais. Pavaizduotas šių erdvinių struktūrų išsidėstymas, jų geografinės formos, nusikaltimų “karštieji taškai” bei skirtingi nusikaltimų tankumo lygiai. Tyrimo rezultatai bei jų interpretacija susieti su kasdienės veiklos bei galimybių teorijų konceptais. Nustatyta, kad Klaipėdoje 1991 m. nusikaltimų erdvinėms struktūroms buvo būdingas monocentrinis išsidėstymas, t.y. daugiausia nusikalstamų veiklų vyko teritorijoje tarp naujojo turgaus „Eglė“ ir Debreceno rajono. 1996 m. skirtingo intensyvumo erdvinės struktūros buvo paplitusios visame mieste, ir jos telkėsi aplink prekybos centrus gyvenamosiuose rajonuose bei centrinėje miesto dalyje. 2004 m. nusikaltimų erdvinės struktūros jungėsi į didesnes erdvines struktūras su didesniu nusikalstamų veikų tankumu gyvenamosiuose rajonuose bei centrinėse miesto gatvėse. 2010 m. šios erdvinės struktūros tapo labiau ekstensyvios, su mažesniu nusikalstamų veikų tankumu, ir telkėsi palei centrines miesto gatves. Tyrimo rezultatais nustatyta, kad pagal galimybių teorijos konceptą, silpnėja ryšys tarp nusikalstamų veikų tankumo ir gyventojų tankumo, nes dauguma nusikalstamų veikų vyko miesto rajonuose, kuriuose gyventojų skaičius mažėja. Pagal kasdienės veiklos teorijos konceptą, nusikalstamumas didėja centrinėse miesto gatvėse, kuriuose būna didesnis vietinių ir nevietinių gyventojų sutelktumas.