Ką liudija didėjantis baudžiamasis represyvumas Lietuvoje?

Santrauka

Baudžiamasis klimatas Lietuvoje tampa labiau atšiauresnis, tai matyti įvertinus baudžiamųjų įstatymų leidybos ir baudžiamojo persekiojimo rodiklius. Šis procesas kelia daug klausimų ne vien Lietuvos, bet ir kitų Europos šalių kriminologams – po 2003 m. Lietuva bent 5 metus pirmavo pagal kalinių skaičiaus mažėjimą Europoje (nors jam net gerokai sumažėjus jis vis tiek dar buvo kelis kartus didesnis už Europos šalių vidurkį), o naujasis Baudžiamasis kodeksas su geriau subalansuota valstybės reakcijos priemonių į nusikalstamą elgesį sistema leido tikėtis ne tik ilgalaikių teigiamų padarinių, bet ir pokyčių baudimo kultūroje. Pastaraisiais metais vis labiau aiškėja, kad ji nepasikeitė. Šiame straipsnyje analizuojami pagrindiniai baudžiamojo represyvumo didėjimą Lietuvoje atspindintys rodikliai, per jų visumą siekiant atskleisti bendras represyvėjančio baudimo tendencijas. Nors straipsnio pavadinimu keliamas klausimas yra daugiau retorinis ir labiau atspindi apmaudžią nuostabą nei į jį turimą atsakymą ar atsakymus, tačiau remiantis autoriaus ir kitų Europos kriminologų atliktais tyrimais bei įžvalgomis daroma pagrindinė išvada, kad baudimo kultūra pirmiausia priklauso nuo socialinio, kultūrinio, politinio ir ekonominio konteksto, turinčio ilgą istorinį šleifą, taip pat nuo ekonominio laikmečio ypatumų. Bandymai spręsti nusikalstamo elgesio problemas didinama baudžiamąja represija liudija tebevyraujančią seną tradiciją. Norint ją keisti, būtina ją parodyti ir suvokti, pamatyti esminius skirtumus nuo kitų Europos Sąjungos šalių ir galimas alternatyvas.