Elektroninė stebėsena Europoje – panacėja reformuojant baudžiamųjų sankcijų sistemas? Kritinė apžvalga
[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Pirmieji bandymai taikyti elektroninę stebėseną (monitoringą) Europoje prasidėjo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje. Pastaruosius 15 metų dauguma Europos šalių skelbia taikančios elektroninę stebėseną ar bent jau bandomąsias jos versijas. Tokį stulbinamą elektroninės stebėsenos pakilimą Europoje galima aiškinti komerciniu interesu, kuris tampa akivaizdus, žvelgiant į privačių įmonių, parduodančių įrangą, veiklą. Nors atrodytų, kad elektroninė stebėsena paplito daugelyje šalių, būtina suprasti, kad ji Europos sankcijų sistemose atlieka nereikšmingą vaidmenį palyginti su kitomis bausmių ar paleidimo iš laisvės atėmimo vietų alternatyvomis. 2013 m. duomenimis, vidutiniškai tik apie 3 proc. visų probuojamų asmenų buvo stebimi elektroniškai. Šiame straipsnyje nagrinėjami klausimai, susiję su elektroninės stebėsenos įtaka kalėjimų populiacijos dydžiui ir sumažėjusiam pakartotinių nusikaltimų skaičiui, su besiplečiančio stebėsenos tinklo pasekmėmis ir kaštais, būtina reabilitacine pagalba, žmogaus teisėmis grįstomis perspektyvomis ir apskritai elektroninės stebėsenos (ne)prasmingumu.