KARALIAUČIUJE IŠSPAUSDINTAS NAUJAI IŠLEISTAS PRŪSIŠKAS GIESMYNAS (1741) ANKSTESNIŲ KARALIAUČIAUS SPAUDINIŲ KONTEKSTE (anglų kalba)

Santrauka

Karaliaučius buvo evangelikų liuteronų spaudos centras nuo pat reformacijos pradžios. Miesto leidybinės veiklos specifiką lėmė ne tik tautiniu pagrindu skirtingi Prūsijos kunigaikštystės visuomenės poreikiai, bet ir ambicijos pasiekti kaimyninių kraštų – lenkų ir lietuvių – skaitytojus. XVIII amžiuje Karaliaučiuje, be jau anksčiau veikusių spaudos įmonių, atsirado naujų: 1709 m. įsikūrė vadinamoji Lenkų ir lietuvių spaustuvė (Polska i Litewska Drukarnia), 1714 m. – Jano Stelterio, 1724 m. – Bazylio Korwino Kwasowskio. Nuo 1730 m. B. Korwino Kwasowskio įmonę įsigiję Kanteriai spausdino čia net iki XIX a. pradžios. Ypatingą vietą Karaliaučiaus spaudos istorijoje užima Hartungų giminės spaudos įmonė, pradėjusi veiklą XVIII a. ketvirtame dešimtmetyje ir veikusi iki XX a. pradžios. Ją įkūrė Janas Henrykas Hartungas (1699–1756). Iš viso jis išleido apie 200 pavadinimų leidinių, daugiausia religinio turinio knygų. Kai kurioms spausdinti ir platinti J. H. Hartungas turėjo išskirtinę teisę, užtikrintą karališkąja privilegija. Taip pagal 1632 m. Gdansko laidą čia buvo išspausdinta 1738 m. Biblija (pagrindinė Lenkijos protestantų knyga), Naujasis Testamentas (Nowy Testament, trys laidos: 1750, 1767 ir 1789 metais), 1741 m. – Naujai išleistas prūsiškas giesmynas (Nowo wydany Kancjonał Pruski). Šį giesmyną parengė Jerzy Wasiańskis ir Krzysztofas Haberkantas, pagrindinis redaktorius buvo kunigas J. Wasiańskis. Giesmyno gyvavimo istorija siekė kone 200 metų (jis buvo spausdinamas iki pat 1926 metų), turėjo daugiau negu 150 laidų, dauguma jų buvo spausdinamos 50 tūkst. egzempliorių tiražu. Naujai išleistas prūsiškas giesmynas buvo populiariausias giesmių rinkinys Mozūruose, vadintas tiesiog Mozūriškuoju giesmynu (Kancjonał mazurski). Jame išspausdintos 478 giesmės, daugiau nei pusę jų sudarė tekstai iš įvairių 1587–1732 m leistų giesmynų. Šis giesmynas yra vienas iš XVIII a. Karaliaučiaus, kaip spaudos centro, aukštos spaustuvinės kultūros pavyzdžių. Giesmynas, skirtas lenkų protestantams, daugiausia Prūsijoje gyvenantiems mozūrams, buvo tapęs sakraliąja religine knyga įvairiausiose su konfesija susijusiose situacijose. Giesmynas taip pat buvo lenkų kalbos gyvavimo garantas, taisyklingos ir pavyzdingos kalbos šaltinis, religinių vertybių raiškos būdas.