Straipsnyje analizuojamas 2021 m. Lietuvoje leistų žurnalų perėjimas į skaitmeninę erdvę. Siekiama atskleisti Lietuvos žurnalų skaitmenizacijos aspektus bei ištirti, kiek žurnalų turi skaitmenines versijas, kokie žurnalai tampa skaitmeniniai, kas lemia jų perėjimą į skaitmeninę erdvę. Nustatyta, kad šiandieninėje Lietuvoje tik trečdalis žurnalų turi skaitmenines versijas. Žurnalų perėjimą į skaitmeninę erdvę lemia leidėjų noras suteikti galimybę skaitytojams pasiekti žurnalą įvairesniais kanalais bei galimybė pasiekti didesnį skaitytojų srautą. Svarbus aspektas, kuris skatina žurnalų perėjimą į skaitmeninę erdvę – įvairių rėmimo organizacijų reikalavimas didinti prieigos formas. Leidėjai renkasi žurnalo skelbimo platformas bei formatus atsižvelgdami į tai, kad žurnalo įkėlimo procesas būtų nesudėtingas ir neprireiktų papildomų sąnaudų. Ištirta, jog žurnalo skaitmeninės versijos apmokestinimas Lietuvoje yra ypač retas reiškinys. Aptikta problema, kad leidėjai retai įformina skaitmenines versijas, priskirdami joms atskirus ISSN numerius. Priežastis – nežinojimas apie reikalavimą, jog to paties žurnalo spausdintinė ir skaitmeninė versijos privalo turėti atskirus ISSN numerius. Šiuo metu žurnalų skaitmenizacijos procesas dar tik pradeda plėtotis: leidėjai neskuba susipažinti su skaitmeninės žurnalinės periodikos leidybos reikalavimais, žurnalų skaitmeninės versijos yra gan primityvios, trūksta kokybiškų, interaktyvių, patrauklių skaitmeninių žurnalų versijų.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.