Straipsnyje aptarta Britų bibliotekos (iki 1973 m. Britų muziejaus bibliotekos) lietuviškojo fondo raida. Šis fondas sudaro dabartinio Slavų ir Rytų Europos leidinių skyriaus dalį.
Lietuviškasis fondas atsirado panašiai kaip latviškasis, t. y. kaip bibliotekos vokiškųjų, lenkiškųjų ir rusiškųjų spaudinių komplektavimo XIX a. šalutinis produktas, nors Britų muziejaus pagrindiniuose fonduose, sukauptuose nuo XVIII a., yra kai kurių lietuviškosios pakraipos leidinių. XX a. lietuviškos medžiagos komplektavimas tampa sistemingesnis, nuo 1945 m. jis labai priklauso nuo mainų su Lietuvos bibliotekomis.
Bibliotekai nepavyko nusamdyti Lietuvos žinovo, todėl šių fondų istorija iki dabar nėra pakankamai ištyrinėta. Straipsnio tikslas - pateikti bendrą vaizdą ir informuoti tyrinėtojus apie turimos medžiagos vertę. Jame aptariama lietuviška medžiaga, o ne lituanika plačiąja prasme.
Ankstyvasis lietuviškasis fondas veningas religiniais spaudiniais. Jame yra "Postilė", išleista Karaliaučiuje 1591 m., ir vienas iš trijų išlikusių pirmosios lietuviškos Biblijos fragmentų. Šią Bibliją Oksforde išvertė Samuelis Chilinskis. Ji tikriausiai išspausdinta 1660 m. Kanu su šiuo egzemplioriumi įrištas K. Estreicherio laiškas, kuriame šis sveikina Britų muziejų, 1893 m. įsigijusį šį leidinį. Pasaulietinių rinkinių fonde randami svarbūs XVIII a. lietuvių kalbos žodynai ir gramatikos, 1818 m. Karaliaučiuje leistų Donelaičio "Metų" egzempliorius (kaip manoma, unikalus), "Prūsiškosios kalendros ant meto l847".
XIX a. lietuviškos spaudos draudimo laikotarpį reprezentuoja nemažas Tilžės spaudinių rinkinys. Tarp leidinių iš Jungtinių Valstijų yra pirmoji Lietuvos istorija lietuvių kalba, parašyta Simono Daukanto. Deja, iš pagrindinių nacionalinio atgimimo žurnalų "Auszra", "Varpas" ir "Ūkininkas" pilnų komplektų po šiaurės vakarų kvartalo saugyklos bombardavimo išliko tik vienas "Auszros" tomas. Tuo metu buvo prarasta iš viso 250 000 tomų. Po 1945 m. stengiamasi apimti visą lietuviškąją leidybą. Lietuvoje lietuvių ir rusų kalbomis pasirodžiusi medžiaga išsamiai komplektuojama taip pat kaip pasaulietiniai ir religiniai emigrantų leidiniai, pavyzdžiui, iš JAV ir Romos.
Lietuviška medžiaga, pasirodžiusi Didžiojoje Britanijoje ir įsigyta pagal Autorių teisių įstatymą, yra įvairi: nuo pokario metais veikusios leidyklos "Nida" produkcijos iki medžiagos apie ankstesnes emigracijos bangas iš Lietuvos j Britaniją (pvz., šio amžiaus pradžios mažai žinomos lietuvių bendruomenės, buvusios Belshile prie Glazgo, periodiniai leidiniai).
Nors praeityje lietuviški fondai buvo mažai naudojami, plečiantis kultūros, politikos, verslo ryšiams tarp Baltijos valstybių ir pasaulio bendrijos, Britų biblioteka, remdamasi jau sukauptais fondais ir esama komplektavimo politika, galės pasiūlyti unikalias paslaugas gausėjantiems vartotojams Jungtinėje Karalystėje ir už jos.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.