Estų knygos istorija prasidėjo iki reformacijos. Manoma, kad jau Saremos salos katalikų vyskupas Johanas IV Kivelis 1517 m. estų kalba išleido katalikišką tikėjimo mokymo vadovą. Dar ir dabar neįrodyta, kad ši knyga egzistuoja.
Pirmas patikimas pranešimas apie spausdintą knygą estų kalba pasirodė 1525 m. Tai Liūbeko Domo kapitulos dekano Johaneso Branto dienoraščio įrašas, padarytas 1525 m. lapkričio 8 d. Jis rašo, kad Liūbeke buvo sulaikyta statinė su knygomis, kurias ruošėsi persiųsti į Rygą. Joje buvo vokiškos liuteroniškos knygos ir raštai lyvių, latvių ir estų kalbomis. Peržiūrėjus buvo nuspręsta vokiškas knygas sunaikinti. Dienoraštyje nenurodoma, kaip nutarta elgtis su daugeliu (commixti) nesuprantamų (quos legere non poterant) kalbų parašytomis knygomis. Pati knyga iki mūsų laikų neišliko.
1535 m. Vitenberge buvo išspausdintas liuteroniškas katekizmas su lygiagrečiu tekstu žemutinių vokiečių ir estų kalbomis. Jį sudarė Talino bažnyčios pastorius Juiguliste Simonas Vapradtas, o į estų kalbą išvertė Šv. Dvasios bažnyčios pamokslininkas Johanesas Koelas. Tai pirmoji knyga su estišku tekstu, pasiekusi mus, nors irne visa (l 929 m. Estų literatūrinės draugijos bibliotekoje rastas vienuolikos puslapių fragmentas).
Vėliau buvo išleisti dar keli liuteroniški katekizmai (1554, 1560, 1575). Pirmas katalikiškas katekizmas (kanauninko Petro Kapilio) su giesmėmis išleistas Vilniuje 1585 m. kalvinistų spaustuvininko Danieliaus Lanciscijaus (?). Katalikų religinių knygų nacionalinėmis kalbomis spauda padarė pagal Trento susirinkimo ( 1545-1563) sprendimą apie tai, kad ateityje katalikų tikyba bus vykdoma tikinčiųjų kalbomis. Popiežiaus legatas Antonijus Posevinas, aktyviai vykdęs misionierišką veiklą Pabaltijy, Švedijoje ir Rusijoje, šiose šalyse organizavo knygų nacionalinėmis kalbomis leidybą. Iš visų A. Posevino pastangomis išspausdintų knygų iki mūsų dienų išliko tik katekizmas švedų kalba Helsinkyje ir katekizmas latvių kalba Upsalos universiteto bibliotekoje. Katekizmas estų kalba kartu su giesmynu išnyko be pėdsakų. Tačiau spaudinio pasirodymo faktą patvirtina Vatikano archyve rastos 1585 m. spalio 25 d. sąskaitos už knyg11 leidybą estų ir latvių kalbomis (rado Danijoje gyvenantis estų istorikas, mokslų daktaras Velo Helkas).
Knygos istorikai laikosi vienos nuomonės, kad abu katekizmai į nacionalines kalbas buvo kolektyviai išversti Derpto (Tartu) vertėjų seminarijoje (seminarium interpretum), kuri įsikūrė 1583 m. balandžio mėn. A. Posevinas grįžo iš Tartu per Rygą į Vilnių ir kartu parsivežė katekizmo tekstą latvių ir estų kalbomis. Tuoj pat grįžęs į Vilnių, katekizmų rankraščius jis perdavė į Danieliaus Lanciscijaus spaustuvę. Iš sąskaitų už spausdinimą sužinome, kad estiškas katekizmas buvo išspausdintas 997 egzempliorių tiražu (kaip ir estiškas giesmynas). Iš jų per Rygą į Estiją (Estlandiją) išsiųsti 747 egzemplioriai. A. Posevino nurodymu, katekizmą platino gyventojams seminarijos mokiniai ir vaikai, kuriuos mokė katalikų misionieriai.
Kitos žinomos katalikiškos knygos estų kalba išleistos Braunsberge 1620-1623 m. Jėzuitų šaltiniai taip pat mini tris katalikiškas knygas estų kalba, kurias išleido Vilhelmas Buskas ir kurios iki šiol dar nerastos. Be to, išliko tik vienas egzempliorius katalikiško liturginio maldyno ,,Agenda Parva", skirto lyvių katalikų pamokslininkams, estų, latvių, vokiečių ir lenkų kalbomis, išspausdintas Braunsberge 1622 m.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.