Pagrindinis spaudos uždavinys yra teikti informaciją ir formuoti viešąją nuomonę. Šie reikalavimai dar svarbesni pogrindinei spaudai. Lenkijos istorija gali pateikti daugybę nuorodų pogrindinės spaudos tyrimų teorijai ir metodologijai. Gausybę jų pateikia XVIII amžiaus pabaigos Lenkijos sukilimai, Lenkijos teritorijų okupacija per Pirmąjį pasaulinį karą, nelegalių spaudinių leidyba tarpukario laikotarpiu, pogrindinės spaudos platinimas Antrojo pasaulinio karo metais ir pagaliau Lenkijos Liaudies Respublikos pogrindinė spauda. Pogrindinė spauda sudaro apie 70 procentų visos spaudos, todėl galima bandyti apibendrinti Lenkijos pogrindinės spaudos vietą ir tikslus per pastaruosius 200 metų.
Pogrindinė spauda visada buvo leidžiama lygiagrečiai su oficialiąja. Tačiau pastaroji nuolat jautė užkariautojų ar okupacinės valdžios spaudimą. Jis galėjo reikštis kaip represijos Antrosios Lenkijos Respublikos metais ar kaip prevencinė cenzūra Lenkijos Liaudies Respublikos laikais. Pogrindinė Lenkijos spauda visada buvo kovinga. Ji atsirado ypatingomis socialinėmis politinėmis sąlygomis ir siekė tam tikrų tikslų. Jos siūloma saviraiškos laisvė buvo atsvara oficialiems laikraščiams.
Lenkijos pogrindinė spauda prieš ir po 1863 metų sausio sukilimo tapo ypatingu plataus masto reiškiniu, iki tol nežinomu spaudos istorijoje. Kitas tokio reiškinio pavyzdys būtų pogrindinė spauda Lenkijos okupuotose teritorijose po Antrojo pasaulinio karo.
Pogrindinė spauda vaidino ypatingą vaidmenį Lenkijos pasipriešinimo judėjime. Ji buvo informacijos šaltinis. veikė viešąją nuomonę, stiprino norą gyventi ir kovoti. Toje kovoje spauda buvo vienas iš pagrindinių komunikacijos būdų, kuriuo visuomenė sužinodavo, kokie reikalavimai jai keliami karo metu.
Laikraščiai ir žurnalai, išleisti okupacijos sąlygomis, taip pat turėjo didelę patriotinę prasmę. Jie padėdavo visuomenei išgyventi: palaikė jos orumą, teikė patarimų, perspėjimų ir perduodavo įsakymus. Jie populiarino moralinio etinio ir patriotinio io elgesio normas, kartu siekė užkirsti kelią nemoraliam elgesiui.
Archyvuose laikoma spauda yra vienas iš svarbiausių istorinės informacijos šaltinių apie pogrindinę veiklą. Todėl ją reikia vertinti kritiškai, kelti pogrindinės spaudos autentiškumo ir patikimumo klausimą.
Spaudos, kaip archyvinės informacijos, tyrimui būtina išaiškinti kiekvieno spaudinio istoriją ir finansavimo šaltinius, ryšius su organizacijomis, prieigą prie techninių pajėgumų, išanalizuoti redaktorių kolegiją ir bendradarbius, cenzūros lygį, rekonstruoti žinių rinkimo ir turinio atrankos metodus.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.