Knyga atlieka svarbų vaidmenį mūsų civilizacijos kultūros raidoje: knygose sukauptas visų kartų intelektinis palikimas ateinančioms kartoms. Svarbiausias knygos bruožas -žinių saugojimas ("protas lentynoje"), nes žmogus suvokia, prisimena savo istoriją ir mąsto istoriškai.
Knyga plačiąja prasme (nepriklausomai nuo materialios - spausdintos, elektroninės ar kitokios- formos) akumulioja žmonių veiksmus tam tikra forma. Kaip socialinis reiškinys, ji ženklina, simbolizuoja vieną iš socialinės atminties formų, t. y. informacinę atmintį.
Fenomenas filosofijoje apibrėžiamas kaip subjektyvus sąmonės turinys. Knygos fenomenas bibliotekininkystės filosofijoje galėtų būti apibūdintas kaip kultūros ir socialinės terpės reiškinys, egzistuojantis savyje, išreiškiantis savo esmę ne išoriškai matomais bruožais, o reikšmingomis, knygos esmę apibrėžiančiomis savybėmis.
Fenomenai egzistuoja giliausiuose sąmonės kloduose ir siejami su būties idėjomis, o ne materialiomis formomis. Žmonės gali suvokti, patirti, suprasti knygos vidinę būtį, vertinti knygą kaip fenomeną, o ne kaip materialios kultūros objektą. Komunikacija su knyga - tai aukščiausia žmogaus intelektinės raidos forma, kurią galima tyrinėti gnoseologiniu, aksiologiniu, hermeneutiniu ir semiotiniu aspektais.
Knyga tarsi veidrodis atspindi tuos, kurie ją žiūri (taip pat tuos, kurie ją kuria), o jos idėja glūdi žmogaus prote. Todėl ji glaudžiai siejasi su žmogumi ir visuomene kaip intersubjektyvus veiklos įrankis.
Knyga taip pat yra komunikacijos įrankis, sukurtas kaip žmogaus intelektinės veiklos rezultatas tam tikriems tikslams (toks pat kaip kastuvas ar kirvis), t. y. socialinei komunikacijai (įskaitant religiją, filosofiją, vaizduotę, mąstymą ir t. t.) bei istorinei atminčiai. Knyga, kaip komunikacijos įrankis, skirta įsiskverbti į skaitytojo sąmonę ir keičia ją sukūrusį žmogų.
Ar gali būti, kad šis pakitęs žmogus siektų knygos mirties? Autorė mano, kad tai įmanoma tik knygos materialios formos, bet ne esmės atžvilgiu. Spausdintas tekstas ir tradicinis skaitymo būdas gali išnykti -tai ne akademikų pokštas ir ne poststruktūralistinė apgaulė.
Greitai sužinosime, kaip artimiausioje ateityje atrodys knyga, ar istorinės formos pokyčiai pakeis jos pavadinimą. Autorė mano, kad materialios formos pokyčiai negali pakeisti filosofinės ir socialinės knygos, kaip fenomeno, egzistencijos.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.