Straipsnyje nagrinėjama mokslinės periodikos sampratos kaita ir cirkuliacija Vilniaus akademinėje bendruomenėje. Siekta nustatyti, kaip periodiniai leidiniai iš užsienio pasiekdavo Lietuvą, kaip jie buvo saugomi Vilniaus universitete, kaip mokslininkai elgėsi su šiais informacijos ištekliais. Nustatyta, kad mokslinės periodikos samprata XIX a. pradžioje skynėsi kelią bibliografinėje klasifikacijoje ir bibliotekininkų dokumentacijoje, jos forma ir turinys tapatinti su mokslo populiarinimo ir / ar tęstiniais mokslo akademijų ir draugijų darbais. Mokslinės periodikos platinimas, ypač gaunamų iš užsienio leidinių, susidūrė su represinės cenzūros trukdymais, kuriuos siekta įveikti naudojant alternatyvius kanalus (gatvės bukinistų paslaugos). Nepaisant mokslinės informacijos „gniaužtų“, Vilniaus universiteto bibliotekoje periodikos fondas atsižvelgiant į akademinės bendruomenės poreikius 1803–1832 m. smarkiai išaugo. Jo teminė ir turinio analizė paveldo aspektu būtų kito tyrimo objektas.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.