Santrauka
Knygos istorijos ateitis vis dar miglota. Šiuo metu ji klesti, bet tai dar nereiškia, kad taip bus ir ateityje. Knygos istorija – platus dalykas, bet ji ir toliau turi plėstis, kad apimtų visas sritis, kurias reikia išstudijuoti aiškinant, kaip kuriami, dauginami, platinami, naudojami ir saugomi visokių rūšių tekstai (įskaitant periodinius leidinius, brošiūras, trumpalaikius spaudinius ir knygas). Mums ypač svarbu daugiau žinoti, kaip informacija buvo perduodama per laiką ir erdvę praeityje. Teks išsiaiškinti, kokie buvo keliai Asirijoje, Romos imperijoje, Kinijoje ir Japonijoje bei XVIII ir XIX šimtmečių Europoje. Reikia plačiau tirti, kaip tokie krašto vidaus vandenų keliai, kaip Tigras ir Eufratas, Nilas, Jangtzė ir Reinas, padėjo tenkinti skaitytojų bendrijų poreikius, ar dažnai buvo prekiaujama knygomis Graikijos ir Romos imperijų bei Viduramžių Europos pakrantėse. Reikės suprasti transokeaninių kelių svarbą knygos pramonei XVIII ir XIX amžiais. Įvairių kultūrų pašto sistemų atsiradimas atliko lemiamą vaidmenį knygų prekyboje, taip pat bankų ir kredito sistemų pajėgumas visiškai aptarnauti knygų muges ir plėtoti tarptautinę knygų prekybą. Nacionalinių, o paskui ir tarptautinių telegrafo sistemų diegimas XIX amžiaus pabaigoje leido įgyvendinti tarptautinę autorių teisių ir išnaudoti literatūrinės nuosavybės sistemas. XVIII ir XIX amžiais atsirado nauji informacijos perdavimo būdai (įskaitant fotografiją, telefoną, kiną, radiją, televiziją, vaizdo ir tinklo techniką), kurie tiesiogiai veikia knygą ir jos aplinką. Todėl turime žvelgti į knygos istoriją platesniame kontekste – kaip į komunikacijos istorijos sudedamąją dalį. Komunikacijos istorija garantuoja, kad šis dalykas bus pakankamai platus save paaiškinti ir pakankamai svarbus, kad nepatirtų smulkesnių ir mažiau svarbių disciplinų likimo. Kai kurie knygos istorikai jau juda šia kryptimi, o nauji poslinkiai Londono universitete, kaip tikimės, padės pagreitinti šiuos procesus. 2010 m. rengiame seriją simpoziumų apie komunikacijos istoriją: kelius ir jų kultūras, pašto sistemas, bibliotekas kaip informacijos perdavimo stotis, antologijas ir jų rengimą, žemėlapius ir diagramas, informacijos tabuliavimą, bankus ir pinigų pervedimą, laivininkystę ir krovinių gabenimą, komunikaciją kaip standartizavimo, reguliavimo ir patikimumo procesą („Man gerai ir tau gerai”), cenzūrą ir kontrolę, blogų žinių perdavimą, klaidingą perskaitymą ir dezinformaciją. Tikimės šios serijos pagrindu išleisti knygą. Be to, per artimiausius metus ketiname įkurti kuklų virtualų komunikacijos muziejų žiniatinklyje.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Aile Möldre,
Liivi Tuuling,
Muziejų leidybinė veikla Estijoje: leidiniai ir procesai (2011 ‒ 2015 m.)
,
Knygotyra: T 71 (2018): Knygotyra
-
Ineta Krauls-Ward,
Knygos ekranuose: Švedijos elektroninių knygų rinkos žaidėjai
,
Knygotyra: T 70 (2018): Knygotyra
-
Filip Horvat,
Zoran Velagić,
Išteklių tiekimo modelis Kroatijos akademinėje leidyboje (2012–2018)
,
Knygotyra: T 75 (2020): Knygotyra
-
TIIU REIMO,
LEIDYBOS VERSLO RAIDA XVIII AMŽIAUS TALINE
,
Knygotyra: T 62 (2014): Knygotyra
-
IVETA JAKIMAVIČIŪTĖ,
BIOGRAFISTIKOS SAMPRATA LIETUVOS IR UŽSIENIO TYRĖJŲ DARBUOSE
,
Knygotyra: T 51 (2008): Knygotyra
-
RIMA CICĖNIENĖ,
RANKRAŠTINĖ KNYGA – ISTORIJOS ŠALTINIS: VIENO LDK KODEKSO ISTORIJA
,
Knygotyra: T 63 (2014): Knygotyra
-
INGA LIEPAITĖ,
LIETUVOS BIBLIOFILIJOS IDĖJINĖS NUOSTATOS IR ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA SOVIETMEČIU
,
Knygotyra: T 58 (2012): Knygotyra
-
KRZYSZTOF MIGOŃ,
MOKSLO APIE KNYGĄ PARADIGMOS: PRIEŠ DU ŠIMTUS METŲ IR DABAR
,
Knygotyra: T 54 (2010): Knygotyra
-
TAUTVYDAS KONTRIMAVIČIUS,
RAŠYTOJŲ ASMENINĖS BIBLIOTEKOS LIETUVOS ATMINTIES INSTITUCIJOSE
,
Knygotyra: T 65 (2015): Knygotyra
-
ŽYGINTAS BŪČYS,
LITUANISTINĖS EGODOKUMENTIKOS ATRADIMAI
,
Knygotyra: T 63 (2014): Knygotyra