Šv. Georgijus Koniskis (1717–1795) – vienas žymiausių Baltarusijos ir Ukrainos Stačiatikių bažnyčios atstovų, gimęs Ukrainoje, Nežino mieste, studijavęs Kijevo Mohylos akademijoje, laisvai kalbėjęs lotynų, graikų, hebrajų, lenkų ir vokiečių kalbomis. 1747 m. jis tapo jerovienuoliu, filosofijos profesoriumi ir Akademijos prefektu, 1752 m. paskirtas Akademijos vadovu. Jis buvo mokymo novatorius, reformavo teologijos dėstymą, parengė naujus retorikos ir filosofijos kursus, 1755 m. pakeltas Baltarusijos vyskupu, 1793 m. – arkivyskupu.
Arkivyskupo asmeninė biblioteka liudija jį buvus didelės erudicijos. Gyvenimo pabaigoje jo biblioteką sudarė 1269 knygos ir 241 rankraštis bei dokumentai. Bibliotekos inventorinis sąrašas saugomas Sankt Peterburgo centriniame valstybės archyve (Šventojo Sinodo archyvas, f. 796). Bibliotekoje buvo sukaupti geriausi Europos teologų, filosofų, geografų leidiniai bei žinynai. Pagal jo testamentą knygos buvo perduotos Mogiliavo seminarijos bibliotekai. Po 1917 m. perversmo Rusijoje knygos perduotos Baltarusijos valstybinio universiteto bibliotekai, kuri vėliau buvo perorganizuota į V. I. Lenino valstybinę biblioteką, o neseniai tapo Baltarusijos nacionaline biblioteka. Dabar G. Koniskio knygos saugomos Knygotyros skyriaus fonduose.
Šio skyriaus fondų tyrimai dar tik įsibėgėja. Knygos su G. Koniskio įrašais, pastabomis ir žymėmis dar tik kataloguojamos, todėl dar nėra tikslios informacijos, kiek jų yra Baltarusijos nacionalinėje bibliotekoje. Kol kas identifikuota apie 90 leidinių. Daugiausia bibliotekoje buvo kaupiama teologijos knygų: Šventojo Rašto interpretacijų, pamokslų, žodynų, retorikos ir dogmatikos knygų. Taip pat būta fizikos, medicinos, istorijos leidinių, XVII–XVIII a. knygų lotynų, rusų (bažnytine slavų), lenkų kalbomis, leistų Vokietijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Nyderlanduose ir Rusijoje.
G. Koniskis rašė pastabas knygų antraštiniuose puslapiuose, atsklandose dažniausiai lotynų, kartais vokiečių, lenkų, bažnytine slavų ir rusų kalba. Jis paliko pastabų apie tekstus, rašė pratarmes ir išmintingus posakius. Minėtina 1686 m. knyga Dux viae ad vitam puram, piam, perfectam... su G. Koniskio tėvo Jozefo Koniskio nuosavybės įrašais, gausiai ornamentuota vario raižiniais. 1735 m. išleistoje ir Šventojo Sinodo uždraustoje knygoje Писанию Святому согласующоеся наставление... yra autografas „Pertinet ad libros Georgij Koniskj Ep. A R“ (Knyga priklauso Georgijui Koniskiui, Baltarusijos vyskupui). Nepaisydamas imperatorienės įsakymo sunaikinti knygą, šv. Georgijus ją laikė savo užsienio kalbos mokytojo, knygos vertėjo arkivyskupo Simono Todorskio atminimui.