Straipsnis skirtas cenzūros politikai Lietuvoje po 1905 m. spalio 17 d. imperatoriaus Nikolajaus II manifesto, siekiant išsiaiškinti tas idėjas, mintis, nuomones, kurias Rusijos imperijos valdžia siekė pašalinti iš komunikacijos proceso. Pagrindinis tyrimo objektas – lenkiškoji periodinė spauda (laikraščiai, žurnalai, tęstiniai ir vienkartiniai leidiniai), leista Vilniuje 1905–1914 metais. Pasitelkę lyginamąją perspektyvą bandysime atsakyti į klausimą, ar lenkiškosios periodinės spaudos cenzūrai taikyta ta pati politika kaip kitiems leidiniams, ar būta savitumų, o gal šie periodiniai leidiniai vertinti griežčiau. Pagrindinis tyrimo šaltinis – Vilniaus laikinojo spaudos reikalų komiteto posėdžių protokolų medžiaga, kuri nėra naudota ankstesniuose moksliniuose tyrimuose.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.