„Jis verkė dėl Jeruzalės“: apie galimus pranašo Jeremijo graviūros Pranciškaus Skorinos Rusėniškojoje Biblijoje šaltinius

Santrauka

Šiame straipsnyje aptariamos galimybės suvokti Pranciškaus Skorinos Rusėniškosios Biblijos medžio raižinius iš europietiško Renesanso laikais būdingo vadinamojo „minčių kosmoso“ perspektyvos. Dėmesys bus skirtas graviūrai „Viešpaties Pranašas Jeremijas rauda žvelgdamas į Jeruzalę“ (árámia púrr¼k7 g³dán6 pla+át6 glád3 na árusali, Скорина Ф. Книжка рекомая плачь Еремиинъ, toliau šiame darbe vadinama Raudų knyga) nagrinėjant šią graviūrą minėto biblinio veikėjo Renesanso laikų ikonografijos kontekste. Straipsnyje ginčijama nuomonė dėl Skorinos panaudoto Jeremijo atvaizdo atitikties jau egzistavusiems vaizdavimo stereotipams. Skorinos raižinių galimo „vaizdinio pirmtako“ klausimas lieka atviras. Straipsnyje siekiama vengti tradicinių šio klausimo vertinimo interpretacijų, įprastai paremtų klasifikacijų argumentais, kurios pernelyg dažnai būna subjektyvios ir paviršutiniškos. Šiame straipsnyje Jeremijo atvaizdo kilmės klausimas grindžiamas renesansinėje Europoje XV a. pab. – XVI a. pr. paplitusių atvaizdų (Albrechto Diurerio medžio raižinys „Šventasis Antanas skaito“; 1519 metai; Hartmanno Schedelio Liber Chronicarum, 1493 m.; Biblia vulgare istoriata, 1490 m., vertė N. Malermi; Biblij Czěská, w Benatkach tisstěná, 1506 m.; Bernardo fon Breydenbacho Sanctae peregrinationes, 1486 m.; Wernerio Rolewincko Fasciculus temporum omnes antiquorum cronicas complectens, 1473/74 m., ir šio veikalo Venecijoje E. Ratdolfo perspausdinti variantai XV a. 9-ajame dešimtmetyje ir t. t.) tyrimu. Šio straipsnio autorė pabrėžia, kaip svarbu ikonografiją kontekstualizuoti, aptariant Pranciškaus Skorinos epochos filosofinius ir estetinius kontekstus: čia nagrinėjami tokie istoriniai šaltiniai kaip Diurerio dienoraščiai, Marsilio Ficino kūriniai bei paties Skorinos raštai ir t. t. Aptariamas graviūros siužetas, tipiniai Jeruzalės peizažo bruožai, architektūra, religiniai simboliai bei rūbai, pavaizduoti Rusėniškojoje Biblijoje pateiktoje Jeremijo graviūroje ieškant galimų šios graviūros šaltinių bei ankstesnių graviūrų, galėjusių įkvėpti šį darbą, tačiau kartu pabrėžiant originalų šio darbo pobūdį.