Straipsnyje tiriama dvasininko ir lietuvių raštijos veikėjo, etnografo, tautosakininko, literato, publicisto, istoriko ir vertėjo Liudviko Adomo Jucevičiaus (1813–1846) gyvenimo detalės vikaravimo Švenčionyse laikotarpiu 1838–1840 m. pr. Tuo metu dienos šviesą išvydo tokie žymūs L. A. Jucevičiaus kūriniai kaip literatūriniai padavimai „Baltijos jūros karalienė“ ir „Džiugo kalnas“, parengti iki šiol mokslininkų dėmesio nepraradę veikalai Lietuvių liaudies priežodžiai, Žemaitijos bruožai.
Straipsnyje atskleidžiama šio kūrėjo mokslinės-publicistinės veiklos pradžia studijų Vilniaus Romos katalikų dvasinėje akademijoje metu, suteikusi tam tikrą postūmį mokslinei veiklai Švenčionyse, taip pat tiriami jo darbai Švenčionių parapijos labui. Galiausiai nagrinėjama jo, kaip mokslininko, publicisto, kūrėjo, veikla šiuo laikotarpiu. Tyrimu siekiama parodyti asmenybės kūrybos kelią to meto politinių ir kultūrinių pokyčių visuomenėje kontekste.
Straipsnyje didesnis dėmesys skiriamas ne L. A. Jucevičiaus tekstų turinio nagrinėjimui, o jų sklaidai į kitus leidinius, parodant šių darbų populiarumą tuo metu ir aiškinantis jo priežastis.