XX a. pabaigoje padidėjusi prieiga prie tam tikrų technologijų ir procesų tokių kaip 3D skenavimas, kompiuterinis projektavimas, sparti gamyba bei mikroschemos leido vartotojams tapti medžiagų dizaino kūrėjais. Ši veikla, kuri apibendrintai pradėta vadinti „kūrimu“ (angl. making), apėmė viešąjį ir privatų sektorius, įskaitant knygų tyrimus. Šiame straipsnyje pateikiamas platus visos veiklos spektro diskursas, apimantis spausdinimo senosiomis spaudos staklėmis kūrėjų judėjimą, kuris pastaraisiais metais susiliejo su idėja, skelbiančia, kad kūrėjų kultūra gali būti pasitelkta siekiant pagerinti mūsų supratimą ne tik apie knygos istoriją, bet ir jos ateitį. Šių naujų technologijų taikymas kritiniams knygų tyrimams kilo iš praktika pagrįsto požiūrio į tyrimus, o mokymai pirmiausia buvo pradėti XX a. viduryje pasitelkiant spausdinimo senosiomis spaudos staklėmis judėjimą. Remiantis šiuo ankstesniu darbu, knygų kūrimas grindžiamas idėja, kad tam tikras žinias geriausia įgyti per asmeninę patirtį ir bandymus. Šiame straipsnyje pirmiausia apibūdinami 3D technologijų taikymo knygų istorijos tikslams pranašumai prieš nustatant ir aprašant dalyvaujančių asmenų ir institucijų trijų plačių kategorijų veiklą: holistinę, 3D skaitmeninimą; istorinių įrankių ir procesų atkūrimą; kūrybinius knygų dizaino eksperimentus. Kaip rodo straipsnis, bibliografijos kūrėjų judėjimo stiprybė ir potencialas slypi besiplečiančioje aktyvioje bendruomenėje, o kadangi tai yra atvirosios prieigos elementų tinklas, tai dabar ji pasirengusi įnešti reikšmingą ir ilgalaikį indėlį į knygų tyrimą.