Bet koks daiktas, pažymėtas epigrafiniu raštu, tampa išskirtinis tokių pačių daiktų visumoje, įgyja paminklo statusą. O XVI a. įrašais (tekstais ir vaizdais) buvo ženklinamos ir patrankos: vienos kurtos karybai, kitos – tam tikram įvykiui įamžinti. Žygimanto Augusto valdymo laikais Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) buvo sukurta patrankoms lieti reikalinga infrastruktūra, kuri leido gausiai gaminti pabūklus ir ruoštis karui su Maskvos Didžiąja Kunigaikštyste. Straipsnyje pasitelkus originalius bei publikuotus archyvinius šaltinius, saugomus užsienio šalių (Lenkijos, Švedijos) atminties institucijose, bandyta rekonstruoti patrankų įrašus. Sudarytas 67 tiriamojo laikotarpio patrankų įrašus apimantis priedas leido struktūruoti ant pabūklų buvusius epigrafinius įrašus. Pasitelkus paskutiniojo Jogailaičio egodokumentinį palikimą straipsnyje ištirtas patrankų įrašų funkcionalumas epigrafinės kultūros kontekste, atkreipiant ypatingą dėmesį į įrašo atsiradimo aplinkybes. Tai iki šiol istoriografijoje buvo menkai tyrinėta. Sukaupti ir išanalizuoti duomenys leido prieiti išvadą, kad būtent pats LDK valdovas tiesiogiai darė įtaką patrankų formai, pavadinimams bei įrašų turiniui.