Šiame straipsnyje autorė nagrinėja ankstyvąją suomių kalba kalbančios poetės Lovisos (arba Isos) Asp (1853–1872) rašytojos tapatybės raidą. XIX a. 8-ajame dešimtmetyje ji kūrė dainų tekstus suomių kalba ir yra laikoma pirmąja suomių poete moterimi (kurios darbai buvo išleisti). Poeziją (iš pradžių švedų kalba) ji ėmė rašyti paauglystėje, o savo literatūrinę karjerą pradėjo būdama vaikų žurnalų bendradarbe. Siekdama tapti pradinių klasių mokytoja, 1871 m. rudenį Asp pradėjo studijuoti Juveskiulės mokytojų kolegijoje, tačiau ji taip pat svajojo kada nors tapti žinoma autore. Deja, dėl ankstyvos poetės mirties didžioji jos poezijos dalis buvo išleista tik XXI a.
Straipsnyje tyrinėjama, kokią literatūrą ji skaitė ir kodėl vaikystėje ji gebėjo skaityti ekstensyviai atokiame suomių kalba kalbančiame kaime tuo metu, kai vaikams skirtos literatūros suomių kalba buvo nedaug, ji buvo tik beatsirandanti ir buvo kuriama dėl nacionalistinių priežasčių; tais dešimtmečiais dauguma knygų ir leidinių vis dar buvo rašoma švedų kalba. Analizuodama autorė ypatingą dėmesį skiria skaitymo (ir rašymo) patirčiai lyčių požiūriu jaunos mergaitės ir moters iš kaimo gyvenime, nes tais laikais dauguma autorių buvo miestuose gyvenantys vyrai. Ypač daug dėmesio skiriama tekstams, kuriuos ji parašė ir redagavo vaikams skirtiems žurnalams. Autorė tiria jos autobiografinius šaltinius pasitelkdama biografinį metodą ir analizuoja, kokia literatūra ir bibliotekos įkvėpė ją tapti jaunąja poete.
Nacionalinis poetas Johanas Liudvikas Runebergas ir poetas bei istorikas Zacharias Topelius, pagrindiniai fenomanų judėjimo pradininkai, buvo jaunosios Isos Asp literatūriniai modeliai. Jų darbai įkvėpė ją rašyti ir siekti poetės ir autorės karjeros – užsiėmimo, kuris anuomet dar buvo retas tarp moterų. Rašymas vaikų žurnalams buvo lemiamas jos karjeros etapas, o jos rašytojos tapatybę sustiprino jai pasiūlyta galimybė išleisti savo eilėraščius ir apsakymus. Be to, kuriant šiems ranka rašytiems bei spausdinamiems žurnalams, jos svajonės tapo matomos bei paskatino tęsti savo pastangas. Visa tai rodo, kad jos kaip rašytojos augimas buvo iš anksto apgalvotas, į tikslą orientuotas procesas. Jaunajai poetei buvo svarbu publikuoti savo eilėraščius ir sulaukti bendruomenės pritarimo. Skatinimas siekti poetės karjeros bei literatūrinis talentas, su kuriais Isa susidūrė vaikystėje savo artimiausioje aplinkoje, padėjo jai sėkmingai įgyvendinti svajones.