Maskva, Rusija
Mokslo metodologija yra mokslo žinių apie mokslinio pažinimo principus, metodus, priemones ir procesus, forma, taip pat šio pažinimo formavimo, organizavimo ir vykdymo forma. Abiejų šių formų vienovė sudaro metodologijos žinių sistemą, arba bendrąją metodologiją, kuri greta mokslo ir filosofijos yra trečioji fundamentali sąmonės forma.
Knygos metodologija turi savo sąvokų sistemą, objektą, dalyką, struktūrą ir sudėtį, savo vietą tarp kitų disciplinų ir aiškias ribas. Metodologinis knygos pažinimo aparatas – tai tarpusavyje ir su pažinimo lygmenimis susijusių knygos pažinimo principų, metodų ir priemonių sistema. Pažinimo principai, kaip vadovaujanti idėja arba pažintinė taisyklė, nurodo pažinimo proceso kryptis, pobūdį, lygmenis ir metodus. Pagal pažinimo lygmenis galima išskirti tokius principus: empirinio lygmens – stebėjimo, atkartojamumo ir vientisumo; teorinio lygmens – loginės determinacijos, sistemiškumo, funkcionalumo ir istoriškumo. Moksliniai knygos pažinimo metodai kaip metodologinio aparato sudedamosios dalys yra ne šiaip metodų rinkinys, bet sisteminis darinys, kurį lemia, viena vertus, pažinimo principų sistema, kita vertus – knygos elementų, pusių, aspektų ir reiškinių sistema, kurios pažinimui šie metodai yra skirti. Tačiau jų veiksmingumą gali užtikrinti tik integracija su knygos pažinimo priemonėmis. Visos mokslinio pažinimo priemonės gali būti suskirstytos į tris grupes: 1) specialiai sukurtos konkrečiam tikslui; 2) gamybos reikmenys, sukurti kitiems tikslams, tačiau naudojami kaip pažinimo priemonės; 3) aplinkinio pasaulio daiktai ir reiškiniai, naudojami siekiant pažinimo tikslų. Hierarchijos, struktūros ir funkcijų požiūriais tarpusavyje suderinta knygos pažinimo principų, metodų ir priemonių sistema sudaro metodologinį knygos pažinimo aparatą. Metodologinę knygos analizę sudaro trys procedūros: konstruojamas pažinimo procesas, parengiamas ir įtraukiamas metodologinis aparatas bei gaunama žinių apie knygą. Knygos metodologinės analizės struktūra (pažinimo judėjimo lygmenų schema) gali būti bendra (priklausoma nuo bendrų tikslų) ir specialioji (priklausoma nuo dalyko specifikos). Bendra metodologinės knygos analizės struktūra gali būti modelis kuriant specialias struktūras, kurias lemia analizės dalyko specifika.