Vilniaus universiteto Knygotyros ir dokumentotyros institutas
Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius, Lietuva
El. paštas: inga.liepaite@kf.stud.vu.lt
Straipsnyje siekiama atskleisti Lietuvos bibliofilijos idėjines nuostatas ir organizacinę struktūrą nuo 5-ojo dešimtmečio iki 9-ojo dešimtmečio pabaigos. Bibliofilijos raida sovietmečiu organizacijos požiūriu skirtina į du laikotarpius: 1) ikiorganizacinį, trukusį nuo 1940 m., kai buvo uždaryta XXVII knygos mėgėjų draugija, iki 1974-ųjų, kai buvo įsteigta Lietuvos TSR savanoriška knygos bičiulių draugija, ir 2) organizacinį. Pirmuoju jų dar vokiečių okupacijos metais būta svarstymų apie XXVII knygos mėgėjų draugijos oficialios veiklos atgaivinimą. Jau pirmaisiais postalininio laikotarpio metais bibliofilai buvo susaistyti plačių neformalių ryšių, ir tai galėjo lemti, kad 1959 m. pirmą kartą viešai iškelta knygos mylėtojų draugijos steigimo idėja. 1970–1975 m. laikotarpiu Vilniuje neformaliai funkcionavo knygos bičiulių klubas, derinęs bibliofilinę ir kultūrinę pažintinę veiklas. Antruoju etapu svarbus vaidmuo teko Lietuvos TSR savanoriškai knygos bičiulių draugijai. Pastaroji, jos steigėjų suvokta kaip masinė visuomeninė bibliofilinė organizacija, sudarė sąlygas legaliai knygos bičiulių klubinei veiklai nuo 1975 m. funkcionuoti. Lietuvos bibliofilijos istorijoje svarbų vaidmenį atliko Vilniaus Mažvydo ir Plungės Daukanto knygos bičiulių klubai, vieninteliai tebetęsiantys savo veiklą iki šių dienų.