Uniwersytet Mikołaja Kopernika,
ul. Gagarina 11, 87-100 Toruń, Polska
E. mail: wandakr@umk.pl
Kultūra bendrąja prasme dažnai suprantama kaip visuomenės, jos grupių ar atskirų asmenų išsivystymo lygmuo. Europietiškos kultūros modelyje, kuris dažniausiai pateikiamas mokslinėje literatūroje, istorija skirstoma į tam tikrus periodus: antiką, viduramžius, modernizmą ir dabartį. Toks skirstymas sutampa su svarbiausiais žmonijos istorijos periodais, nuo medžioklės ir gamtos gėrybių rinkimo iki agrarinės, industrinės ir galiausiai informacinės visuomenės. Per tą laikotarpį žmonija išvystė kultūrinių sistemų seką – nuo žodinės per rašytinę, spaudos, industrinę iki elektroninės. Kaskart kultūrinė sistema pasikeisdavo dėl informacinės ir komunikacinės revoliucijos; pirmoji revoliucija – kalbos kaip abstraktaus mąstymo produkto atsiradimas; paskui ėjo raštas, spauda, telegrafas, fotografija, kinas, radijas ir televizija, galiausiai – kompiuteris.
Visais laikais visuomenei reikėjo komunikacijos priemonių, būdų perduodamoms žinioms užrašyti. Atsiradus raštui, šį vaidmenį atliko dokumentai.
Taip prasidėjo dokumentų kultūra, kuri gimė viduramžių raštinėse ir kanceliarijose. Kultūra vystėsi augant visuomenės raštingumui, t. y. daugėjant raštingų žmonių, kurie buvo tiek kultūros kūrėjai, tiek jos vartotojai. Šis procesas šiandien vadinamas IT raštingumu, t. y. gebėjimu naudoti kompiuterį ir naujausias komunikacijų technologijas. Dokumentai ir jų saugojimas yra tam tikros kultūros produktas ir kartu jos terpė bei simbolis. Taigi visuomenės išsivystymo lygį galima matuoti lygmeniu, kurį pasiekė jos dokumentų kultūra, o kultūros sistemas vertinti kaip rašto kultūros vystymosi etapus.
Dokumentų kultūra – tai jų autorių ir naudotojų motyvacijos, požiūrių ir elgsenos visuma, kuri atsiranda planingai ir našiai kuriant, renkant, saugant, apdorojant ir vartojant dokumentus, pasitelkiant jų visapusiško tvarkymo metodus ir principus, technikas ir technologijas.
Informacijos visuomenė sukūrė naują kultūros tipą – informacijos kultūrą, kuri dažnai tapatinama su gebėjimu naudotis informacija ir jos tvarkymo technologijomis. Šis kultūros tipas, dar vadinamas interneto kultūra, būdingas aukščiausiems žmonijos civilizacijos išsivystymo lygiams. Dokumentų kultūroje šis išsivystymo lygis visų pirma reiškė elektroninio dokumento atsiradimą; nors ir netaikydamas naujų klasifikacijos standartų, šis lygis vis dėlto padidino informacijos dokumentavimo, jos gavimo metodų ir įrankių reikalavimus. Naujoji dokumentų kultūra reiškia, kad kiekvienas visuomenės narys yra pasirengęs dalyvauti informacijos kūrimo ir atgaminimo procesuose.
Kultūra yra žmogaus kūrinys, daugybės žmogaus veiklos formų išdava. Žmogus sukūrė ir dokumentų kultūrą, tobulino ją ilgus šimtmečius, taigi ji apima beveik visą žmoniją. Tai svarbiausia kultūros dalis, ir jos vaisiai perduodami iš kartos į kartą kaip kultūros paveldas.