[straipsnis ir santrauka anglų kalba, santrauka lietuvių kalba]
Žydai buvo viena iš aktyviausių etninių grupių nepriklausomoje Latvijos Respublikoje. Jie buvo susibūrę į daugiau nei šimtą draugijų, užsiimančių švietimo, socialinės rūpybos, sporto ir atskirų profesijų interesų gynimo klausimais. Beveik kiekviename didesniame ir mažesniame mieste (net ir keliose parapijose) veikė sinagoga, t. y. žydų maldos namai. Žydų draugijos ir mokyklos buvo sukaupusios literatūros kolekcijas jidiš ir hebrajų kalbomis. Didžiausią biblioteką turėjo Rygos žydų švietimo draugija – jos fonduose 1930 m. buvo sukaupta daugiau nei 13 000 knygų.
Masinis žydams priklausiusių knygų kolekcijų perkėlimas prasidėjo pirmaisiais sovietinės okupacijos metais (1940–1941 m.), uždarius visas draugijas ir privačias mokyklas bei nacionalizavus įmones. Teisinė spauda, knygos ir kita naujajam režimui nepriimtina Latvijos Respublikoje išleista literatūra turėjo būti pašalinta iš žydų bibliotekų ir knygynų bei paversta makulatūra.
Kai Latvijoje įsigaliojo nacių režimas (1941–1945 m.), visos žydų knygų kolekcijos, įskaitant ir privačias, kaip priešingos nacių pasaulėžiūrai, buvo konfiskuotos, surinktos ir surūšiuotos. Neutralūs spaudiniai, kurių autoriai, leidėjai ar redaktoriai – ne žydai, buvo dosniai dovanojami mokykloms, kareivinėms, ligoninėms, mokslinių tyrimų institutams ir bibliotekoms. Visų darbų, kurių autoriai – žydai, buvo paliekamos tik kelios kopijos – tiek, kiek jų reikėjo nacių institucijoms (daugiausia Žydų klausimo tyrimo institutui Frankfurte prie Maino ir Rosenbergo Rytų bibliotekai) ir tam tikroms kitoms bibliotekoms, įskaitant Žemės biblioteką Rygoje. Perteklinės kopijos buvo likviduojamos, o bendras nacių planas buvo išrauti su šaknimis žydų literatūrą išviso okupuoto rytinio regiono.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, toliau buvo dalijamos nacių užgrobtos ir kitur perkeltos žydų kolekcijos. Sovietų kariuomenės taryba didžiąją Rosenbergo Rytų bibliotekos dalį perkėlė į Minską ir perdavė ją didžiausioms Baltarusijos mokslinėms bibliotekoms. Kadangi visa žydų bendruomenė Latvijoje buvo išnaikinta Holokausto metu, pagal susitarimo memorandumą, kurį pasirašė JAV karinė vyriausybė okupuotai Vokietijai, Žydų turto restitucijos ir Žydų kultūros atkūrimo organizacijos, literatūra, priklausanti Žydų klausimo tyrimo instituto bibliotekai, buvo išdalyta įvairioms bibliotekoms, universitetams, religinėms organizacijoms Izraelyje, JAV ir kitose šalyse. Nors visos šios knygos turėjo būti pažymėtos „Žydų kultūros atkūrimo“ ekslibrisu, daugelis bibliotekų šio reikalavimo nesilaikė. Dėl šios priežasties sudėtinga nustatyti šių knygų nuosavybę.
Antrasis pasaulinis karas ir okupaciniai režimai visiškai pakeitė Latvijos bibliotekų tinklą ir struktūrą. Dėl bibliotekų perkėlimo, cenzūros ir niokojančių karo veiksmų buvo prarasta daug istorinių kolekcijų, įskaitant ir Latvijos žydų sukauptas kolekcijas.