Straipsnyje analizuojamos mokslinių rezultatų sklaidos galimybės kuriant antrosios kartos saityno priemonėmis ir akademinių bibliotekų paslaugomis papildytą mokslininko skaitmeninį identitetą. Atlikus tyrimą, nustatytos pagrindinės mokslininko skaitmeninio identiteto kūrimo priemonės: mokslininko gyvenimo aprašymo bei mokslinių publikacijų sąrašų viešinimas, mokslometrijos rodiklių pateikimas, socialinių tinklų ir kitų antrosios kartos saityno įrankių naudojimas; saityno naršymo apie mokslininką ir jo veiklą rezultatai. Siejant literatūros ir atvejo analizės metodus, ištirtos šių priemonių taikymo galimybės asmeniniu bei instituciniu lygmeniu ir problemos Lietuvoje bei tarptautiniu mastu. Siekiant populiarinti mokslinius pasiekimus, įgyti asmeninį ar institucinį žinomumą bei pripažinimą šiuolaikinėje mokslo komunikacijoje, itin svarbu atsižvelgti ne tik į tradicinius mokslo vertinimo, bet ir besiplėtojančius alternatyviuosiuos sklaidos aspektus: asmeninį dalyvavimą mokslininkų socialiniuose tinkluose, aktyvų dalykinės ir mokslinės informacijos skleidimą interneto erdvėje, institucinį ir nacionalinį suinteresuotumą kuriant mokslininkų duomenų bazes, tarptautinį bendradarbiavimą formuojant, perkeliant ir publikuojant mokslininkų publikacijų sąrašus.