Straipsnyje analizuojami aušrininko Andriaus Vištelio (1837–1912) asmens archyvo likučiai, saugomi Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos rankraštyne. Šie archyviniai dokumentai dėl skurdžių aušrininko biografistinių tyrimų nebuvo sulaukę deramo dėmesio. Išlikusi A. Vištelio archyvo dalis – 35 bylos – reikšminga analizuojant jo 1878–1889 m. laikotarpio kūrybinę ir visuomeninę veiklą bei įvertinant tokio pobūdžio archyvų formavimo praktiką. Iš aušrininko epistolinio palikimo išliko keletas laiškų „Auszros“ redaktoriams ir bičiuliams Mažojoje Lietuvoje. Vertingi kūrybinės veiklos rankraščiai: poezijos kūriniai, vertimai ir publicistika. Atlikus archyvinių dokumentų patikrą, vertimų ir originalių A. Vištelio darbų sąrašas reikšmingai prasiplėtė ir pasipildė. Atskleisti visiškai nežinoti aušrininko leksikografiniai darbai, genealoginiai ir istoriniai tyrinėjimai. Atsirado galimybė įvertinti A. Vištelio pastangas išsaugoti Mažosios Lietuvos raštijos veikėjų palikimą. Archyviniame palikime aptikta ir keletas nežinomų knygynų ir spaustuvių sąskaitų už lietuviškas knygas, leidžiančių papildyti aušrininko bibliotekos istoriją. Lietuvių tautinio atgimimo Mažojoje Lietuvoje istorijos analizės kontekste šie A. Vištelio asmens archyvui priklausę dokumentai gana reikšmingi – jie į lituanistinius tyrimus įneša naujų faktinių duomenų, brandina naujas tyrimo perspektyvas ir ženkliai pildo per mažai pažįstamą biografinį aušrininko portretą.