Iš „Kalbotyros“ istorijos
Pirmasis „Kalbotyros“ laikotarpis (1958 – 1970)
Mokslo darbai „Kalbotyra“ publikuojami nuo 1958 metų. Pirmi trys numeriai ėjo kartą per metus (1958, 1960, 1961 m.), 1962 publikuoti du, o 1963 m. – keturi leidinio numeriai. 1964 – vienas, 1965 – trys, 1966 – vienas, 1967 – keturi, 1968, 1969, 1970 – po vieną.
Šiuo pirmuoju laikotarpiu nuo 1958 iki 1970 m. išėjo 21 „Kalbotyros“ numeris, sąsiuviniai buvo numeruojami iš eilės, leidinys vadinosi „Kalbotyra“. Pažymėtina, kad vienas iš numerių – aštuntasis – turėjo paantraštę: „Pabaltijo rusų šnektos“, o penktasis sąsiuvinis skirtas J. Jablonskio 100 metų gimimo sukakčiai.
„Kalbotyros“ produktyvusis laikotarpis (1971 – 2004)
Nuo 1971 metų pradėti numeruoti tomai, atitinkamai (1), (2) ir (3), kurie iš eilės vadinosi: Lietuvių kalba, Slavistika, Užsienio kalbos. Šie trys sąsiuviniai reguliariai buvo leidžiami šešerius metus, iki 1976. Vėliau leidinys buvo dar išplėstas.
1977 metais pradėta leisti penkis „Kalbotyros“ numerius: (1) Lietuvių kalba, (2) Slavistika, (3) Užsienio kalbos: vokiečių kalba, (4) Užsienio kalbos: Anglų kalba, (5) Užsienio kalbos: Prancūzų kalba. Penki numeriai buvo leidžiami iki 1980 metų, t.y. ketverius metus. Šiuo metu pastebima tendencija sąsiuvinio turinį tikslinti atitinkama paantrašte, pavyzdžiui:
1979 30 (1) Lietuvių kalba: fonologijos, gramatikos ir semantikos dalykai
1979 30 (5) Užsienio kalbos: romanų filologijos problemos
1980 31 (1) Lietuvių kalba: dabartinė kalba, struktūra ir istorija
1980 31 (2) Rusų kalba: вопросы славистики и взаимодействия языков
1980 31 (4) Užsienio kalbos: Vokiečių kalba (Germanų kalbotyros problemos)
Nuo 1981 metų vėl leidžiami trys „Kalbotyros“ numeriai, tradiciškai skiriami lietuvių kalbos klausimams, slavistikai ir romanų-germanų kalbų tyrinėjimams. Trys tomai reguliariai leidžiami iki 2004 metų 53 numerio. Šiam laikotarpiui būdingos įvairios leidinių paantraštės, pavyzdžiui: Slavistikos ir bendrosios kalbotyros klausimai, Bendrosios kalbotyros ir romanų-germanų filologijos problemos, Eksperimentinės fonetikos ir sintaksinės semantikos darbai, Fonetikos ir gramatikos darbai, Вопросы лексики и грамматики, Gramatika, semantika, fonologija, Проблемы сравнительно-исторического и русского языкознания, Проблемы восточнославянского языка, Kalbų vystymosi ir sąveikos dėsningumai ir pan.
1986 m. išėjo papildomas, (4) numeris: Kalbų aprašai: svanų kalba. 1993 metais slavistai savo leidinių problematiką išplėtė, (2) Kalbotyros numerį pavadindami „Lituano-Slavica: языки, культура, контакты“, o nuo 1997 metų „Slavistica Vilnensis“.
„Kalbotyros“ kaita (2004 – 2006)
Laikotarpiu nuo 2004 iki 2006 m. pastebima „Kalbotyros“ kaita. 2004–2005 metais išėjo du „Kalbotyros“ sąsiuvinio numeriai: 54 (1) Lietuvių kalba ir 54 (3) Germanų ir romanų studijos. 54 (2) leidinio „Slavistica Vilnensis“ numeris išėjo tik 2009 metais, apimdamas 2005–2009 metų laikotarpį.
Iki 2013 m. pasirodė dar trys „Kalbotyra (2) Slavistica Vilnensis“ numeriai, o nuo 2014 m. leidinys pradėtas leisti pavadinimu „Slavistica Vilnensis“. „Kalbotyros“ (1) sąsiuvinis nuo 2007 leidžiamas elektroniniu formatu ir vadinasi „Lietuvių kalba“. Leidinys prieskyros „Kalbotyra“ savo svetainėje nepateikia, 2007 metais šio leidinio numeracija pradėta nuo 1 numerio. Leidinys leidžiamas reguliariai. Nuo 2006 metų reguliariai leidžiamas buvo tik „Kalbotyros“ (3) sąsiuvinis: Germanų ir romanų studijos. Iki 2012 m. jo yra išėję 64 numeriai.
„Kalbotyra“ šiandien
Nuo 2013 m. mokslo žurnalas vadinasi „Kalbotyra“ ir yra skirtas įvairių kalbų aspektų (taip pat ir tarpkalbinių) tyrimams. Jame spausdinami mokslo straipsniai, knygų recenzijos, pranešimai apie konferencijas. Gali būti spausdinama ir konferencijų medžiaga. Straipsniai publikuojami anglų, lietuvių, prancūzų ir vokiečių kalbomis. „Kalbotyra“ leidžiama ir popieriniu, ir elektroniniu formatu kaip atviros prieigos leidinys. Paprastai pasirodo vienas numeris per metus. 2016 m. ir 2017 m. buvo išleisti teminiai „Kalbotyros“ numeriai: „Modalumas ir evidencialumas Europos kalbose“ ir „Dabartiniai tekstynais paremti kontrastyviniai kalbų tyrimai“.