Straipsnyje analizuojami lietuvių kalbos veiksmažodžiai gauti ir tekti kaip akvizityvinio modalumo raiškos priemonės senuosiuose lietuvių kalbos raštuose (XVI–XVII a.). Plačiau ar siauriau gauti tipo veiksmažodžiai tirti anglų (Gronemeyer 2001), švedų (Viberg 2002), vokiečių (Lenz 2008), estų (Tragel ir Habicht 2012), netgi tajų kalbose (Takahashi 2006). Vis dėlto, kaip pastebima van der Auweros et al. straipsnyje (2009), trūksta detalesnių gauti tipo veiksmažodžių kaip akvizityvinio modalumo raiškos priemonių tyrimų ankstesniuose kalbų raidos etapuose. Lietuvių kalbos gauti ir tekti daugiausia tirti dabartinėje bendrinėje lietuvių kalboje (žr. Usoniene, Jasionyte 2010; Jasionytė-Mikučionienė 2014), o išsamesnio tyrimo, skirto gauti ir tekti vartosenai įvairiuose senuosiuose lietuvių kalbos tekstuose, nėra. Tad straipsnio tikslas – aprašyti veiksmažodžių gauti ir tekti vartosenos ypatumus XVI–XVII a. lietuvių kalbos raštuose ir aptarti galimas modalinių reikšmių raidos tendencijas.