Santrauka
Straipsnyje keliama iki šiol Lietuvoje nenagrinėta jaunimo polilingvalaus elgesio problema. Tyrimo duomenis sudaro Vilniaus paauglių kalbos tekstynas, sukauptas renkant savanorių informantų įrašus ir atliekant etnografinius stebėjimus. Darbo tikslas – palyginti kitų kalbų elementų vartojimo dažnumą ir funkcijas jaunesniųjų (13–14 m.) ir vyresniųjų (15–17 m.) moksleivių kalboje. Be to, remiantis pokalbių analizės metodu, norima ištirti, kokius vaidmenis Vilniaus jaunuoliai sau priskiria ir kokias socialines tapatybes kuria, pasitelkdami polilingvalią raišką.