Santrauka
Šiame straipsnyje gvildenamas klausimas, ar Lietuvos rusai, kurie teigia moką lietuvių kalbą, t. y. laikytini dvikalbiais, gali būti įvardijami kaip dvikultūrės tapatybės individai, ar jie išlieka vienkultūrio identiteto. Kitaip tariant, svarstoma, kiek lietuviškoji kultūra yra artima ir svarbi tikslinės grupės respondentams. Tiriamoji medžiaga – projekto „Kalbų vartojimas ir tautinė tapatybė Lietuvos miestuose“ metu atlikti kiekybiniai ir kokybiniai interviu. Kiekybinių apklausų duomenys apdoroti SPSS programa ir tada analizuoti. Kokybiniai interviu tirti kokybinės turinio analizės metodu. Išanalizavus tiriamąją medžiagą galima daryti prielaidą, kad trijų Lietuvos didžiųjų miestų rusai yra išsaugoję tautinį identitetą, bet turi ir dvikultūrės tapatybės bruožų, lietuvių kalbos mokėjimas daro įtaką respondentų kultūrinės tapatybės kaitai, o dvikalbystė Lietuvoje gali būti laikoma dvikultūrės tapatybės akstinu (nebūtinai laidu).
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
