Santrauka
Naujausi diskurso tyrimai rodo, kad parlamento diskursas laikytinas viena formaliausių ir savo normas turinčių politinio diskurso atmainų. Šis diskursas apibrėžiamas specifiniais konteksto bruožais, t. y. vieta, dalyviais ir tematika, o jo tyrimai neatskiriami nuo konteksto analizės. Konteksto analizė kalbotyroje sietina su sistemine funkcine gramatika, kurioje kalba suprantama kaip „socialinis semiotinis“ reiškinys, tirtinas konkrečiame socialiniame kontekste. Straipsnyje aprašomu tyrimu siekiama parodyti sisteminių funkcinių parametrų svarbą parlamento diskurso analizei. Empiriniai tyrimo duomenys rinkti iš transkribuotų Didžiosios Britanijos Bendruomenių rūmų ir Latvijos Seimo debatų. Analizė atskleidė tam tikrų leksikos vartojimo panašumų anglų ir latvių kalbose, pavyzdžiui, abiejų šalių parlamentarai vartoja sustabarėjusių mandagumo pasakymų ir veiksmažodinių junginių, laikytinų indeksinėmis struktūromis. Vis dėlto konteksto analizės metodas, taikytas laikantis sisteminės funkcinės tradicijų, iškėlė netikėtų konteksto kategorijų apibrėžties ir sampratos nenuoseklumų. Tyrimo išvadose teigiama, jog tolesnė sisteminės funkcinės teorijos sėkmė priklausys nuo to, ar tyrėjams pavyks tiksliau apibrėžti konteksto analizės parametrus.
