Klausimų forma ir funkcijos lietuvių ir rusų vaikiškojoje kalboje

Santrauka

Straipsnyje pristatomas klausimų – dažniausio komunikacinio sakinių tipo lietuvių ir rusų vaikiškojoje kalboje – tyrimas. Analizuojant ilgalaikio stebėjimo metodu sukauptus lietuviškai ir rusiškai kalbančių šeimų kalbos duomenis, nustatyta 2;0–2;8 amžiaus vaikams adresuotų klausimų formų ir funkcijų įvairovė bei pasiskirstymas. Atliekant tyrimą, buvo sukurta penkių lygmenų klasifikacijos sistema, pagal ją suskirstyti visi suaugusiųjų kalboje vartojami klausimai, vėliau, naudojantis programa CHILDES, automatiniu būdu skaičiuotas visų klausimų tipų dažnumas ir pasiskirstymas. Gauti rezultatai rodo, kad lietuvių ir rusų vaikiškojoje kalboje vartojami klausimai yra panašios ar tokios pat formos ir atlieka panašias ar tokias pat funkcijas. Tiek lietuvių, tiek rusų vaikiškojoje kalboje klausimai sudaro panašią visų sakinių dalį; reakcijos pobūdžio klausimai tėvų kalboje daug dažniau susiję su vaiko pasakymų turiniu, o ne forma, t. y. tėvai dažniau susitelkia į tai, kas buvo pasakyta, o ne kaip tai buvo pasakyta; tėvų klausimai atlieka tam tikrą didaktinę funkciją. Nepaisant kelių pastebėtų skirtumų, galima teigti, kad tyrimas iš dalies patvirtino keltą hipotezę, jog tipologiškai, kultūriškai ir geografiškai artimomis kalbomis kalbantys tėvai laikosi panašios komunikacinės strategijos.