Nevalentinės bendraties konstrukcijos su um zu vokiečių kalbos moksliniuose tekstuose

Santrauka

Straipsnyje aptariami vokiečių kalbos bendraties konstrukcijų teorinis statusas ir pagrindiniai šio sintaksinio reiškinio nagrinėjimo aspektai mokslinėje lingvistinėje literatūroje: bendraties konstrukcijų skirstymas valentingumo atžvilgiu, latentinis veiksnys, bendraties konstrukcijų santykis su šalutiniais sakiniais, šių konstrukcijų reikšmės variantai ir vartojimo būdai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apie bendraties konstrukcijų vartojimą dalykiniuose ir moksliniuose tekstuose daugumoje gramatikų užsimenama netiesiogiai arba tik ryšium su šių konstrukcijų įtaka tekstų kondensacijai/glaustumui. Šio straipsnio tikslas yra išsamesnė mokslinių vokiečių kalbos tekstų nevalentinių bendraties konstrukcijų su um zu analizė, remiantis G. Helbig, O. Leys ir G. Zifonun ir kt. darbais. Analizės objektu čia pasirinkta bendraties konstrukcija su um zu dėl dažno pasitaikymo nagrinėjamuose tekstuose, dėl savo daugiafunkciškumo ir transformacijos galimybių įvairovės. Šiame darbe sujungiami nevalentinių bendraties konstrukcijų su um zu reikšmės variantai (semantinis aspektas) ir vartojimo būdai bei sąlygos (pragmatinis ir kognityvinis aspektai) ir pateikiama šio sintaksinio reiškinio transformacija į kitas sintaksines konstrukcijas, t. y. šalutinius prijungiamuosius sakinius ir kt. Pabaigoje pateikiama klasifikacijos schema, kuri galėtų būti naudinga besimokantiems vokiečių mokslinės bei dalykinės kalbos.