Prancūzijos prezidentų bei pralaimėjusių kandidatų į prezidentus kalbos, paskelbus rinkimų rezultatus (1981–2002)
Straipsniai
Miroslav Stasilo
Publikuota 2009-01-01
https://doi.org/10.15388/Klbt.2009.7627
PDF in French

Kaip cituoti

Stasilo, M. (2009) “Prancūzijos prezidentų bei pralaimėjusių kandidatų į prezidentus kalbos, paskelbus rinkimų rezultatus (1981–2002)”, Kalbotyra, 60, pp. 76–83. doi:10.15388/Klbt.2009.7627.

Santrauka

Prancūzijos prezidentų bei pralaimėjusių kandidatų į prezidentus kalbos, paskelbus rinkimų rezulta­tus, yra politinis įvykis, labiausiai stebimas ir diskutuojamas visoje šalyje. Šios kalbos taip pat yra ir labiausiai reglamentuotos. Straipsnyje analizuojama bendra politinio diskurso kaip kalbos tipo ir poli­tikų kalbų kaip žanro situacija Prancūzijoje. Kadangi vienas iš savarankiškumo įrodymų politinio dis­kurso erdvėje yra ketinimas įteisinti žanro nepriklausomą vaidmenį, mus domina ir politikų įvaizdžio formavimo klausimas per kalbą. Tad darbe aptariamos pagrindinės kalbėtojų sakinių gramatinės, sin­taksinės formos bei žodynas, ritualo (protokolo) svarba, žiniasklaidos ir politikos santykis, kas tiesio­giai susiję su poliitikų įvaizdžio kūrimu. Visa tai padeda suprasti ir įvertinti laimėjusių prezidentų bei pralaimėjusių kandidatų į prezidentus Prancūzijoje skirtumus ir panašumus. Kalbos analizuojamos, re­miantis diskurso analizės (kai kalba siejama su kontekstu) bei tekstynų analizės (leksikos skaičiavimo) metodais. Nustatyta, kad sakiniai yra paprasti, vengiama sudurtinių ilgų konstrukcijų, pasirenkamos konstrukcijos yra tradicinės, daugumai klausytojų bei skaitytojų suprantamos. Pasisakymų struktūra griežta : « tezė – antitezė –sintezė ». Prezidentai savo kalboje dažniau negu pralaimėję kandidatai var­toja «savus» (dažnai pasikartojančius) žodžius, kadangi jų rinkiminė taktika pasiteisino.
PDF in French

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.