Reikiamybės dalyviui lietuvių kalbos gramatikose skiriama nedaug dėmesio. Paprastai jis trumpai paminimas skyriuje greta neveikiamosios rūšies dalyvių ir pažymima, kad jis retai tevartojamas.
Aprašinėjant vokiečių kalbos konstrukcijos sein+zu-Infinitiv lietuviškus ekvivalentus buvo nustatyta, kad greta kitų šios vokiečių kalbos konstrukcijos atitikmenų lietuvių kalboje neretai buvo pastebimos ir konstrukcijos su reikiamybės dalyviu. Galima daryti prielaidą, kad lietuvių kalboje reikiamybės dalyvis kaip ekvivalentas vartotinas tuomet, kai sunku vienareikšmiškai nustatyti, ar vokiečių kalbos konstrukcija sein+zu-Infinitiv pavartota būtinybės, ar galimybės reikšme.
Straipsnyje trumpai apžvelgiamas reikiamybės dalyvių vartojimas ir jų reikšmė. Tyrimas remiasi kalbotyros tekstų pavyzdžiais.