traipsnyje nagrinėjamas lingvistinio diskurso tekstai, kurių pagrindinė funkcija, kaip ir bet kurio kito mokslinio teksto, tiksliai ir nedviprasmiškai pateikti informaciją bei argumentus. Todėl iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad perkeltinė reikšmė tokiuose tekstuose yra mažai tikėtina. Tačiau pasitelkus konceptualiosios metaforos teoriją bei kontrastyvinės lingvistikos metodus ir išnagrinėjus medžiagą paaiškėjo, kad akademiniai tekstai paklūsta bendrosioms natūraliosios kalbos tendencijoms. Tyrimo rezultatai rodo, kad metonimija ir metafora yra pagrindiniai reikšmės perkėlimo mechanizmai. Dažniausios metaforos akademiniame tekste yra kalba/tyrimas/samprotavimasyra pastatas/ struktūra, kalba/tyrimas/ mokymasisyra matuojami, kalba/ mokymasis yra ekonominė veikla, kalba/tyrimas/ rašymasyra scena ir t.t. Antropocentrinis kalbos aspektas pasirodė esąs pagrindinis metonimijų kūrimo principas bei konceptualizacijos įrankis.
Tiek metonimijų, tiek metaforų analizė atskleidė įdomių tarpkalbinių/tarpkultūrinių ypatumų, atsispindinčių junglumo modeliuose.