Straipsnyje nagrinėjamas vokiečių kalbos veiksmažodis scheinen istoriniu aspektu. Svarbiausias dėmesys skiriamas šio veiksmažodžio semantikai ir vartojimui. Įvairių vokiečių kalbos istorinės raidos kontekstų analizė rodo, kad veiksmažodis scheinen senojoje vokiečių kalboje turėjo konkrečią leksinę reikšmę šviesti ir veiksnio funkciją dažniausiai atliko konkrečios reikšmės daiktavardžiai, turintys švietimo, spindėjimo požymį. Kartais pasitaiko abstrakčios reikšmės daiktavardžiai veiksnio funkcijoje, tačiau veiksmažodis realizuoja savo pirminę reikšmę.
Vėlesnių vokiečių kalbos raidos etapų kontekstuose veiksmažodis scheinen, jungdamasis su būdvardžiais, dalyviais arba daiktavardžiais prėdikatyvinėje funkcijoje, įgyja abstraktesnę reikšmę, kuri leidžia jam atlikti jungties tarp požymio ir jo turėtojo funkciją bei sakinio modalinimo funkciją.