Santrauka
Straipsnyje aptariamos leksinės semantikos problemos, kilusios sudarant dvikalbį Vokietijos ir Lietuvos autorių teisės terminų žodynėlį bei pateikiami pasiūlymai, kaip pastebėti ypatumai galėtų (ir turėtų) būti atspindimi terminografiniuose darbuose. Su terminų semantika susijusios problemos išryškėja tiriant kai kurias pasirinktos srities terminų semantines savybes – analizuojant įvairius apibrėžčių tipus, terminų tikslumą bei vienareikšmiškumą. Nustatyta, kad autorių teisės terminų apibrėžtys ne visada atitinka apibrėžčių rašymo principus (pvz., kartais yra nepilnos). Be to, nagrinėtos srities terminijai būdingi sinonimijos bei polisemijos reiškiniai. Sinonimija gali būti paaiškinama tuo, kad, pavyzdžiui, Europos Sąjungos teisės aktuose vartojamą terminiją galima laikyti savarankiška teisės terminija, o polisemiją – tuo, kad minėtuose teisės aktuose vartojamų tų pačių terminų turinys ne visada yra vienodas. Daroma išvada, kad teisės dalykinei kalbai svarbus komunikacinės situacijos kotekstas ir kontekstas, dėl ko yra pateisinama, kad sudarant žodynėlį būtų atsižvelgiama ir į nebūtinai visiškai tikslius, vienareikšmius terminus bei (terminologiniu požiūriu vertinant) ydingas apibrėžtis, pateikiamas tiriamos teisės srities tekstuose. Sudarant terminų žodynėlį kiekviename jo straipsnyje reikėtų stengtis pateikti kuo daugiau papildomos informacijos apie terminą (galimas kelias – nacionaliniuose, Europos Sąjungos ir tarptautiniuose teisės aktuose pateikiamas – jo apibrėžtis, vartojimo kontekste pavyzdžius, komentarus ir pan.) tam, kad adresatas šia informacija remdamasis kuo geriau ir greičiau galėtų įvertinti, ar siūlomas vertimo variantas yra tinkamas konkrečioje komunikacinėje situacijoje.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Antanas Smetona,
Aurelija Usonienė,
Autoriaus pozicijos adverbialai ir adverbializacija lietuvių mokslo kalboje
,
Kalbotyra: T 64 (2012): Kalbotyra
-
Loreta Vilkienė,
Ar dvikalbystė – dvikultūrės tapatybės laidas?
,
Kalbotyra: T 63 (2011): Kalbotyra
-
K. Ambrasas,
Kai kurios semantinės ir morfologinės anglų ir lietuvių kalbų asmeninių įvardžių savybės
,
Kalbotyra: T 21 (1970): Kalbotyra
-
Jürgen Schiewe,
Sakinys– tekstas– diskursas. Pamąstymai apie teksto lingvistikos statusą ir uždavinius
,
Kalbotyra: T 60 (2009): Kalbotyra
-
Erika Jasionytė-Mikučionienė,
Imperatyvinės kilmės diskurso markeriai lietuvių kalboje: klausyk ir žiūrėk atvejis
,
Kalbotyra: T 68 (2016): Kalbotyra
-
Rita Juknevičienė,
Leksinių samplaikų vartojimas mokinių kalboje: kontrastinis lietuvių ir gimtakalbių anglų kalbos vartotojų kalbos tyrimas
,
Kalbotyra: T 61 (2009): Kalbotyra
-
Jurgita Cvilikaitė,
Ekvivalentiškumo nebuvimo problemos ir jų sprendimai anglų ir lietuvių kalbose pasitelkiant tekstynų tyrimus
,
Kalbotyra: T 57 (2007): Kalbotyra
-
Gintarė Žalkauskaitė,
Idiolekto požymiai elektroninių laiškų leksikoje
,
Kalbotyra: T 63 (2011): Kalbotyra
-
Artūras Ratkus,
Albertas Steponavičius (1934–2018)
,
Kalbotyra: T 71 (2018): Kalbotyra
-
J. Žukauskaitė,
Laiko reikšmės jungtukų vartojimas dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje
,
Kalbotyra: T 3 (1961): Kalbotyra