Santrauka
Straipsnyje aptariamos leksinės semantikos problemos, kilusios sudarant dvikalbį Vokietijos ir Lietuvos autorių teisės terminų žodynėlį bei pateikiami pasiūlymai, kaip pastebėti ypatumai galėtų (ir turėtų) būti atspindimi terminografiniuose darbuose. Su terminų semantika susijusios problemos išryškėja tiriant kai kurias pasirinktos srities terminų semantines savybes – analizuojant įvairius apibrėžčių tipus, terminų tikslumą bei vienareikšmiškumą. Nustatyta, kad autorių teisės terminų apibrėžtys ne visada atitinka apibrėžčių rašymo principus (pvz., kartais yra nepilnos). Be to, nagrinėtos srities terminijai būdingi sinonimijos bei polisemijos reiškiniai. Sinonimija gali būti paaiškinama tuo, kad, pavyzdžiui, Europos Sąjungos teisės aktuose vartojamą terminiją galima laikyti savarankiška teisės terminija, o polisemiją – tuo, kad minėtuose teisės aktuose vartojamų tų pačių terminų turinys ne visada yra vienodas. Daroma išvada, kad teisės dalykinei kalbai svarbus komunikacinės situacijos kotekstas ir kontekstas, dėl ko yra pateisinama, kad sudarant žodynėlį būtų atsižvelgiama ir į nebūtinai visiškai tikslius, vienareikšmius terminus bei (terminologiniu požiūriu vertinant) ydingas apibrėžtis, pateikiamas tiriamos teisės srities tekstuose. Sudarant terminų žodynėlį kiekviename jo straipsnyje reikėtų stengtis pateikti kuo daugiau papildomos informacijos apie terminą (galimas kelias – nacionaliniuose, Europos Sąjungos ir tarptautiniuose teisės aktuose pateikiamas – jo apibrėžtis, vartojimo kontekste pavyzdžius, komentarus ir pan.) tam, kad adresatas šia informacija remdamasis kuo geriau ir greičiau galėtų įvertinti, ar siūlomas vertimo variantas yra tinkamas konkrečioje komunikacinėje situacijoje.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Klaus Geyer,
“Quotations” in headlines: their analysis in two German regional newspapers as a contribution to the topic of language usage in the media / „Zitate“ in Schlagzeilen: eine medienlinguistische Untersuchung am Beispiel zweier deutscher Regionalzeitungen
,
Kalbotyra: T 59 (2008): Kalbotyra
-
Eglė Kontutytė,
Įmonių teisinės formos: vokiškų ir lietuviškų terminų ekvivalentiškumo problemos
,
Kalbotyra: T 58 (2008): Kalbotyra
-
Justina Daunorienė,
Tarp sangrąžos ir pasyvo: dviejų vokiečių kalbos sangrąžinių konstrukcijų analizė
,
Kalbotyra: T 59 (2008): Kalbotyra
-
Lina Bikelienė,
Priežastinių konektorių vartojimas tekstuose, parašytuose anglų kalbos besimokančių lietuvių
,
Kalbotyra: T 59 (2008): Kalbotyra
-
Eglė Kontutytė,
Ar yra praktinė kalbotyros kalba? Bandymas vertikaliai suskirstyti kalbotyros kalbą kaip dalykinę kalbą
,
Kalbotyra: T 59 (2008): Kalbotyra
-
Aurelija Leonavičienė,
Politinės spaudos tiesioginė kalba
,
Kalbotyra: T 57 (2007): Kalbotyra
-
A. Piročkinas,
Daugelio komponentų sujungiamųjų sakinių ypatybės
,
Kalbotyra: T 11 (1965): Kalbotyra
-
Jurga Daugmaudytė,
Dovilė Kėdikaitė,
Prancūziškoji SMS kalba
,
Kalbotyra: T 56 Nr. 3 (2006): Kalbotyra
-
Irena Marija Marija Norkaitienė,
Vokiečių kalbos veiksmažodžio scheinen semantika ir vartojimas istoriniu požiūriu
,
Kalbotyra: T 57 (2007): Kalbotyra
-
Skaidra Girdenienė,
Išorinės priežasties raiška prielinksninėmis konstrukcijomis vokiečių ir lietuvių kalbose
,
Kalbotyra: T 62 (2010): Kalbotyra