Santrauka
Straipsnyje aptariamos leksinės semantikos problemos, kilusios sudarant dvikalbį Vokietijos ir Lietuvos autorių teisės terminų žodynėlį bei pateikiami pasiūlymai, kaip pastebėti ypatumai galėtų (ir turėtų) būti atspindimi terminografiniuose darbuose. Su terminų semantika susijusios problemos išryškėja tiriant kai kurias pasirinktos srities terminų semantines savybes – analizuojant įvairius apibrėžčių tipus, terminų tikslumą bei vienareikšmiškumą. Nustatyta, kad autorių teisės terminų apibrėžtys ne visada atitinka apibrėžčių rašymo principus (pvz., kartais yra nepilnos). Be to, nagrinėtos srities terminijai būdingi sinonimijos bei polisemijos reiškiniai. Sinonimija gali būti paaiškinama tuo, kad, pavyzdžiui, Europos Sąjungos teisės aktuose vartojamą terminiją galima laikyti savarankiška teisės terminija, o polisemiją – tuo, kad minėtuose teisės aktuose vartojamų tų pačių terminų turinys ne visada yra vienodas. Daroma išvada, kad teisės dalykinei kalbai svarbus komunikacinės situacijos kotekstas ir kontekstas, dėl ko yra pateisinama, kad sudarant žodynėlį būtų atsižvelgiama ir į nebūtinai visiškai tikslius, vienareikšmius terminus bei (terminologiniu požiūriu vertinant) ydingas apibrėžtis, pateikiamas tiriamos teisės srities tekstuose. Sudarant terminų žodynėlį kiekviename jo straipsnyje reikėtų stengtis pateikti kuo daugiau papildomos informacijos apie terminą (galimas kelias – nacionaliniuose, Europos Sąjungos ir tarptautiniuose teisės aktuose pateikiamas – jo apibrėžtis, vartojimo kontekste pavyzdžius, komentarus ir pan.) tam, kad adresatas šia informacija remdamasis kuo geriau ir greičiau galėtų įvertinti, ar siūlomas vertimo variantas yra tinkamas konkrečioje komunikacinėje situacijoje.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Dina Savlovska,
Dora Loizidou,
Viktorija Ivanova,
Dialogue interculturel en ligne: communication «ratée» dans un projet télécollaboratif
,
Kalbotyra: T 74 (2021): Kalbotyra
-
Erika Jasionytė-Mikučionienė,
Akvizityviniai veiksmažodžiai gauti ir tekti senuosiuose XVI–XVII a. lietuvių kalbos raštuose | Acquisitive verbs gauti ‘get’ and tekti ‘be gotten’ in the 16th–17th century texts of Old Lithuanian
,
Kalbotyra: T 67 (2015): Kalbotyra
-
Jurgita Kohrs,
Kultūriniai teksto žanro „Elektroninė svečių knyga“ aspektai. Gretinamasis Lietuvos ir Vokietijos teatrų svečių knygų tyrimas
,
Kalbotyra: T 58 (2008): Kalbotyra
-
Virginija Masiulionytė,
Vertinimo raiška teismo sprendimuose vokiečių ir lietuvių kalbomis
,
Kalbotyra: T 66 (2014): Kalbotyra
-
Jolanta Šinkūnienė,
Tarpkalbiniai ir tarpdalykiniai mokslo kalbos tyrimai: medžiagos ir metodų pasirinkimo iššūkiai tyrėjams
,
Kalbotyra: T 65 (2013): Kalbotyra
-
Dominique Maingueneau,
Adjectifs qualificatifs et saturation par l’ethos
,
Kalbotyra: T 74 (2021): Kalbotyra
-
Virginija Masiulionytė,
Šarkos simbolis frazeologiniuose vokiečių ir lietuvių pasaulio modeliuose: lyginamasis tyrimas
,
Kalbotyra: T 57 (2007): Kalbotyra
-
Lina Bikelienė,
Priešpriešos konektorių vartojimas besimokančių anglų kalbos ir anglakalbių studentų rašto darbuose
,
Kalbotyra: T 61 (2009): Kalbotyra
-
Jogilė Teresa Teresa Ramonaitė,
Į Italiją įvaikintų vaikų kalba įtėvių žvilgsniu
,
Kalbotyra: T 63 (2011): Kalbotyra
-
Eglė Kontutytė,
Ekonomikos kalbos samprata
,
Kalbotyra: T 52 Nr. 3 (2002): Kalbotyra