Šiuolaikinės mokslininkų pažiūros į kultūrą kaip į kalbą (į tekstą) leidžia analizuoti ir filosofiją kaip kalbą. Nepaisant bendrų tyrinėjimų – skirtų filosofijos ir kalbos problemoms – egzistavimo, būtent filosofinio diskurso analizė lieka nauja neištirta tema.
Straipsnyje pasiūlytas pirmasis mėginimas nubrėžti filosofinio diskurso analizės principus. Šių principų išvedimas, autoriaus nuomone, leidžia nustatyti filosofo kognityvinio modelio ir filosofinio diskurso struktūros sąveiką. Naudojant šį metodą, siūlyta neoretorinė Chaimo Perelmano teorija. Po teorinės straipsnio dalies pateikia bendra L. Karsavino darbo “Politikos pagrindai” (1927 m.) diskurso charakteristika.