Viena iš svarbiausių antroponimijos tyrimo problemų yra nustatyti atskirų vardų ir jų grupių susidarymo priežastis ar su jomis susijusias aplinkybes. Straipsnyje tam tikslui bandoma panaudoti T. V. Gamkrelidzės ir Viač. Vs. Ivanovo pasiūlytą indoeuropiečių pasaulio suvokimo modelį. Pagrindinis tyrimo objektas - tai leksemos, turinčios reikšmę, “gyvas”, “gyventi”, “mąstyti”, “kalbėti” (“pavadinti”), kurios įvairiose indoeuropiečių šeimos kalbose panaudotos kaip tikriniai vardai arba jų komponentai.