Straipsnyje aprašomi septyni formalūs kriterijai, leidžiantys remiantis daugelio to paties teksto nuorašų duomenimis nustatyti leksinius archaizmus ir inovacijas senąja slavų kalba rašytame tekste. Šių kriterijų taikymo galimybės demonstruojamos nagrinėjant sinonimų kъnižnikъ ir kъnigъčii “γραμματεύζ” panaudojimą skaitlinguose XI-XVI a. Evangelijos nuorašuose. Siūlomi kriterijai yra šie: 1) konkuruojančių leksinių variantų paplitimo tekste laipsnis; 2) teksto pozicijų, kuriose alternatyvūs variantai nerodo konkurencijos, skaičius; 3) tik vieną variantą naudojančių nuorašų skaičius; 4) rankraščių, kuriuose mažiau paplitęs variantas pasitaiko dažniausiai, datavimas ir lokalizavimas; 5) abiejų leksemų hiperkorekcinio panaudojimo atvejų santykis; 6) retesnės leksemos distribucija rankraščių tekste; 7) kitų literatūros paminklų, reguliariai naudojančių mažiau paplitusį variantą, nustatymas.