Straipsnyje tyrinėjama šalutinio pažyminio sakinio apimtis dviejų sinchroninių pjūvių (XVIII–XX a.–XX a. antroji pusė) romanuose, naudojantis simptomine statistika ir atsižvelgiant į šalutinio sakinio formą ir pilnareikšmius bei pagalbinius žodžius, bandoma apžvelgti bendrąsias apimties plėtimosi tendencijas.